- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gausaus lietuviško braškių derliaus šių uogų mylėtojams dar teks palaukti 2–3 savaites, sako braškių augintojai. Užsitęsę šalčiai kai kurias uogas pražudė, ankstyvosios pasirodys beveik vienu metu su vėlyvosiomis, sako Dzūkijoje braškes auginantis ūkininkas Kęstutis Matulevičus. Tuo metu Kauno rajone braškes po uždanga auginantis Audrius Giraitis teigia pirmojo derliaus jau sulaikęs.
Šiemet uogos vėluos
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Nobertas Uselis pasakoja, kad įprastai šiuo metu lietuviškų braškių šiltnamiuose jau būdavo, o šiemet tendencijos kiek kitokios, jų geriausiu atveju jau turi arba greitai turės vos vienas kitas ūkininkas.
„Tie, kurie naudoja priedangas, paprastai braškių sulaukia paskutinėmis gegužės arba pirmosiomis birželio dienomis. Tačiau šiemet uogos vėluos. Kalbant apie lauko braškes, jei jos Kauno rajone, rimtesni skynimai, manau, bus ne anksčiau nei birželio 20 d., prieš Jonines“, – pasakoja specialistas.
Dzūkijoje braškes auginantis K. Matulevičius sako, kad jei orai bus palankūs, uogų sulauks po poros savaičių.
„Jei aplinkybės nepasikeis, teks palaukti kokias dvi savaites: ankstyvosios dar tik žydi. Nebus didelio skirtumo tarp to, kada pasirodys ankstyvosios ir vėlyvosios braškės.
Gerai, kad pas mus Dzūkijoje netrūksta drėgmės, tačiau kitur, girdėjau, jau trūksta“, – kalba K. Matulevičius.
Tuo metu Kauno rajone braškes po uždanga auginantis ūkininkas A. Giraitis jau turi kuo pasigirti: „Mes braškių jau turime, o tos, kurios auga be jokių priedangų, turėtų pasirodyti po trijų savaičių.“
Pašnekovas aiškina, kad užsitęsę šalčiai ne tik nutolino braškių derlių ir dalį jo pražudė, tačiau ir sugadino dalies derliaus skonį.
„Užsitęsus šalčiams daug mūsų braškių nušalo, net ir po priedangomis augusių uogų niekas neapsaugojo. Neatsimenu tokių metų, kad gegužę būtų buvę iki 7–8 laipsnių šalčio, [būdavo] daugiausia 3–4 laipsniai. Pažįstu daug žmonių, kurie braškes augina šiltnamiuose, tačiau dėl tokių šio pavasario orų jos, nors ir raudonos, gražios, bet rūgščios“, – sako A. Giraitis.
Braškė be konkurencijos yra mėgstamiausia lietuvių uoga. Auginu braškes daugiau nei 20 metų, bet vis stebiuosi, kaip labai jas perka.
Sezonas vis ilgėja
Ūkininkas K. Matulevičius įsitikinęs, kad braškę drąsiai galima tituluoti uogų karaliene Lietuvoje, mat tai yra pati mėgstamiausia mūsų uoga.
„Braškė be konkurencijos yra mėgstamiausia lietuvių uoga. Auginu braškes daugiau nei 20 metų, bet vis stebiuosi, kaip labai jas perka“, – kalba pašnekovas.
Ūkininko įžvalgas patvirtina ir Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistas N. Uselis, kuris taip pat pažymi, kad dėl to, jog lietuviai labai mėgsta šias uogas, stengiamasi pailgini jų sezoną.
„Šiais laikais lietuviai valgo visas uogas, ir įvežtines, tačiau braškės yra vienos pagrindinių, todėl jos ankstinamos kaip įmanoma, kad kuo ilgiau būtų galima jas valgyti. Galima turėti lietuviškų braškių ištisus metus, tačiau tai labai brangu, bet pusę metų ūkininkai jau augina šias uogas ir tiekia į rinką.
Sezono metu uogų suvalgoma daugiausia, bet visuomet norisi paragauti ankstyvųjų, nors ir brangesnių. Jų paklausa kiek sumažėja, kai atsiranda kitų uogų ir kaulavaisių – vyšnių, trešnių“, – pasakoja N. Uselis.
Specialistas atskleidžia, kad jei orai šilti ir sausi, uogos saldesnės, jei šlapia arba perlaistoma, jos tampa rūgštesnės. Uogų skonis taip pat priklauso ir nuo tręšimo – jei kalio daugiau, daugiau ir cukraus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...