- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išsinuomojote butą, o po dviejų mėnesių – lyg iš giedro dangaus – nuomotojas praneša, jog pakelia nuomos kainą. Kaip apsidrausti nuo tokios netikėtos buto šeimininko žinios, ir ką privaloma žinoti, norint išvengti įvairių nuomos sutarties sąlygų pažeidimų ateityje?
Nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė nuomininko gynybos priemonė, jei nuomotojas staiga kelia kainą arba nepagrįstai sutartį nutraukia, yra nuomos sutartis.
„Pasitaiko atvejų, kai pasirašius nuomos sutartį metams, jau po kelių mėnesių nuomotojas kainą pakelia, sakydamas, kad kainos šoktelėjo visoje nuomos rinkoje. Todėl dar prieš įsikeliant į naują butą, svarbu atidžiai perskaityti nuomos sutartį ir, esant reikalui, į ją įtraukti sąlygas, kurios apdraustų nuo nemalonių pakeitimų vėliau“, – teigia Ieva Basokė, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovė.
Dėl anksčiau laiko nutrauktos sutarties dažniausiai nukenčia jauni žmonės, studentai, kurie neturi daug patirties nuomodamiesi būstą ir nesigilina į sutarties sąlygas prieš dėdami ant jos parašą.
Pasak Linos Stroputės, advokatų kontoros „Sorainen“ teisininkės, nuomos sutartis turi aiškiai numatyti, kad nuomos kaina negali būti keičiama vienašališkai. Jei nuomotojas kainą vis tiek keičia arba, nuomininkui nesutikus su kainos pakeitimu, inicijuoja sutarties nutraukimą, tokie atvejai turi būti laikomi nuomotojo pažeidimu.
„Už savavališką nuomos sutarties pažeidimą, buto savininkas privalo sumokėti nuomininkui baudą ir taip padengti nuostolius, kuriuos šis patiria. Pavyzdžiui, išlaidas patirtas už kraustymosi ar naujų patalpų ieškojimo paslaugas. O jei nuomotojas su nuomininku ginčo neišsprendžia, pastarasis gali kreiptis į teismą“, – sako teisininkė.
Šeimos pagausėjimas – ne priežastis nutraukti sutartį
Netikėtas nuomos kainos pakėlimas – ne vienintelis nuomos sutarties pažeidimas. Domoplius.lt atstovės teigimu, neretai sutartis pažeidžiama ir dėl pasikeitusių aplinkybių, kurių į priekį ne visada įmanoma numatyti, pavyzdžiui, šeimos pagausėjimo.
„Būna atvejų, kada sutartyje įtraukiamas punktas, kad bute negali gyventi vaikai. Deja, neįmanoma gyvenimo suplanuoti metams ar dvejiems į priekį, todėl nuomotojo noras nutraukti sutartį vien dėl to, kad nuomininkai susilaukė vaikelio, prieštarauja žmogiškajam faktoriui“, – teigia I. Basokė.
Norint išvengti galimų nesutarimų su buto šeimininku, teisininkai pataria prieš pasirašant sutartį išsiaiškinti, ar bute galima laikyti augintinius, ar leidžiama, pavyzdžiui, perdažyti sienas ar perklijuoti tapetus. Kuo aiškiau ir detaliau bus nubrėžiamos sąlygos, tuo sumažės ginčų su nuomotoju tikimybė.
Galioja rašytinė sutartis
Paprastai nuomos sutartis turi būti rašytinės formos ir pasirašyta šalių tinkamai įgaliotų atstovų. Esminė sutarties sąlyga yra išnuomojamas daiktas – jeigu jis sutartyje apibrėžtas nepakankamai, kyla rizika, kad nuomos sutartis bus vertinama kaip nesudaryta.
Internete randamais nuomos sutarčių pavyzdžiais teisininkai perspėja naudotis atsakingai. Tokie sutarčių šablonai būna pritaikyti standartinėms situacijoms ir gali netikti konkretiems atvejams. „Iš interneto atsispausdinti sutarčių pavyzdžiai gali būti nesubalansuoti, t.y. ginti labiau nuomotojo negu nuomininko interesus ir atvirkščiai“, – teigia L. Stroputė.
Nors ir nebūtina, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pataria sutartį užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ši registracija apsaugos nuomininką, kadangi pasikeitus nuomojamų patalpų savininkui įregistruota sutartis bus privaloma ir naujam šeimininkui.
Pasak I. Basokės, skelbimuose retai nurodoma, kad tarp abiejų šalių bus sudaroma sutartis. „Tokių skelbimų turime vos kelis procentus. Tačiau negalime pamiršti, kad pačiuose skelbimuose dažnai tokia informacija nepateikiama. Neužsimenama nei apie sutartį, nei apie jos terminą, nei apie pageidavimus nuomininkams. Apie viską sužinoma tik paskambinus ar susitikus“, – teigia I. Basokė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...