- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu skolininkas yra išvykęs gyventi į užsienį ir tą deklaravęs, skola turi būti išieškoma užsienio šalyje, jeigu nedeklaravęs – Lietuvoje. Vis dėlto ir pastaruoju atveju, jei antstoliai nemato skolininko gyvenimo Lietuvoje žymių, greičiausiai dėl išieškojimo teks kreiptis į užsienio šalies institucijas.
„Kas Lietuvoje galėtų įpareigoti skolininką grąžinti skolą? Teismo sprendimą turiu, antstoliai nenori jo ieškoti, kadangi jis dirba Danijoje. Kur dar galėčiau kreiptis, kad skolininką įpareigotų vykdyti teismo sprendimą? Jis yra prisiregistravęs Lietuvoje“, – sakė nuomonių telefonu paskambinęs LRT Radijo klausytojas Valentas iš Anykščių.
Pasak teisininko Vytauto Nekrošiaus, galimybės išieškoti skolą Lietuvoje priklauso nuo to, kokią gyvenamąją vietą skolininkas yra deklaravęs.
„Jeigu žmogus yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tai tokiu atveju reikėtų kreiptis į atitinkamas Danijos struktūras, kad pripažintų sprendimą ir įvykdytų. Jeigu jis faktiškai išvykęs, bet išvykimo nėra deklaravęs ir turi turto Lietuvoje, tokiu atveju antstolis turėtų vykdyti sprendimą, t. y., nukreipti išieškojimą į turtą, kuris yra Lietuvoje“, – teigia V. Nekrošius.
Vis dėlto Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė sako, kad šiuo atveju registracija gali būti formalumas: jei skolininkas Lietuvoje realiai neturi nei turto, nei sąskaitų, nei jokių kitų gyvenimo Lietuvoje žymių, antstolis mato, kad žmogus Lietuvoje negyvena, todėl klausytojui reikėtų skolos išieškojimą tęsti Danijoje.
„Priklauso nuo skolos pobūdžio. Vienoms skoloms būtų taikomas reglamentas, kuris leidžia supaprastinta tvarka įvykdyti teismo sprendimą, o kitoms skoloms – ne. Šiuo atveju būtų galima taikyti 2001 m. 44-tą reglamentą. Jis, priešingai nei kiti reglamentai, galioja ir Danijoje. Lietuvoje jis taikomas nuo 2004 m. gegužės 1 d. – supaprastinta tvarka, kai vienoje valstybėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti ir kitose valstybėse narėse, netaikant kažkokių specialių tvarkų ar reikalavimų.
Tiesiog asmuo kreipiasi į kompetentingą instituciją Danijoje ir teismui pateikia tam tikrus dokumentus – prašymą, teismo [Lietuvoje] sprendimą. Teismas išduoda pažymėjimą ir tada asmuo kreipiasi į Danijoje veikiantį antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo“, – pasakoja D. Satkauskienė.
Paklausta, ar žmogui reikia teisininko pagalbos, ar įmanoma susigaudyti pačiam, ką ir kaip daryti, Antstolių rūmų valdytoja sako, kad jeigu žmogus skaito angliškai, tai gali pasinaudoti internete esančiu Europos teisminiu atlasu civilinėse bylose.
„Ten yra bendro pobūdžio informacija. Antra vertus, Teisingumo ministerijoje yra Tarptautinės teisės departamentas, kuris kažkiek pakonsultuoti, manau, galėtų. Jeigu išieškotojas yra socialiai remtinas, jis gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą – gal ten galėtų suteikti bent dokumentų paruošimo paslaugas“, – teigia D. Satkauskienė.
Beje, jei klausytojas turi duomenų, kad skolininkas gyvenamąją vietą deklaravęs Lietuvoje, ir yra įsitikinęs, kad Lietuvos antstolis turėtų tęsti skolos išieškojimą čia, tai skųsti antstolį irgi galima, bet vėlgi – viskas priklauso nuo konkretaus atvejo ir konkrečių duomenų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...