Kaip ir kam skolinasi lietuviai? O kam latviai?

Dalis gyventojų ryžtasi ir daugiau nei vienai vartojimo paskolai, o dažniausiai, kaip rodo apklausos, skolinasi būsto remontui ir automobiliui įsigyti.

Vartojimo paskolas turi kas trečias

Specializuoto banko „Bigbank“ užsakymu bendrovės Baltijos šalyse atlikta apklausa atskleidė, kad maždaug trečdalis (32 proc.) lietuvių praėjusiais metais turėjo vartojimo paskolų. Lyginant su 2015 metais, ši dalis išaugo 2 proc. Daugiau nei vieną paskolą per paskutinius trejus metus teigė turėję 42 proc. apklausoje dalyvavusių šalies gyventojų.

Trečdaliui lietuvių vartojimo paskolos prireikė būstui susiremontuoti ar naujiems baldams įsigyti, o panašiai daliai (31 proc.) – automobiliui nusipirkti. Šie skolinimosi motyvai jau ne vienerius metus išlieka patys populiariausi, o juos įvardijusių gyventojų dalis nuo 2015 metų išaugo 6 proc.

Tarp kitų lietuvių minimų paskatų pasiskolinti – poreikis įsigyti elektroninės ar buitinės technikos (17 proc.), nekilnojamojo turto (16 proc.), pinigų kasdienėms išlaidoms trūkumas (8 proc.), noras pakeliauti (7 proc.) ir susiremontuoti automobilį (5 proc.). 4 proc. lietuvių taip pat skolinasi jau turimiems įsipareigojimams padengti.

Per pastaruosius trejus metus vartojimo paskolų turėjo ir beveik trečdalis latvių – bent vieną teigia turėję 29 proc. Populiariausių skolinimosi priežasčių Latvijoje trejetas rikiuojasi taip: automobilio įsigijimas (35 proc.), būsto remontas (27 proc.), elektroninės ar buities buitinės technikos įsigijimas (19 proc.). Įdomu, kad kaimyninėje šalyje skolinimasis turimiems įsipareigojimams padengti – ketvirtas dažniausiai minėtų motyvų sąraše, o daugiau kaip dešimtadalis (12 proc.) latvių skolinasi būtent kitų savo paskolų refinansavimui.

Refinansavimas gali tapti išeitimi

Banko „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad tinkamai įvertinus situaciją ir skolinantis atsakingai turimų paskolų refinansavimas gyventojams gali būti naudingas.

„Paskolų refinansavimas gali tapti gera išeitimi keletą paskolų turintiems gyventojams, kuriems tampa sudėtinga vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, arba, kai norima pagerinti turimos paskolos ar paskolų grąžinimo sąlygas. Turimiems įsipareigojimams padengti skirta paskola paprastai suteikiama mažesnėmis palūkanomis ar mėnesinėmis įmokomis, jos dėka galima pratęsti paskolos mokėjimo terminą ar jį atidėti, apjungti keletą paskolų bei jas išsimokėti patogesniu grafiku. Taip pat turėti viena kreditorių, vietoje poros ir daugiau“, – sako R. Norvilas.

Nepaisant visų paskolos refinansavimo suteikiamų privalumų, lietuviai tokia galimybe naudojasi dar gana nedrąsiai. R. Norvilo manymu, tai gali lemti informacijos apie paskolų refinansavimo galimybes trūkumas ir pakankamai stiprus gyventojų prisirišimas prie kurios nors vienos paskolas teikiančios įstaigos, nepasidomint kitais pasiūlymais. Du trečdaliai lietuvių, atliktos apklausos duomenimis, per paskutinius trejus metus paskolas ėmė tik iš vienos įstaigos.

Statistinis paskolos ėmėjas – vidutinio amžiaus moteris

Atlikta apklausa atskleidė ir statistinio vartojimo paskolas imančio gyventojo portretą. Statistiškai dažniausiai tai – 40-59 metų amžiaus moterys, gaunančios aukštesnes vidutines pajamas, dirbančios kvalifikuotą darbą ir gyvenančios provincijoje. Įdomu, kad dar prieš pora metų šiek tiek aktyviau skolinosi vyrai, o į moterų pusę svarstyklės persisvėrė tik pernai. Tarp paskolas Lietuvoje neseniai ėmusių gyventojų moterų ir vyrų dalys atitinkamai sudaro 51 proc. ir 49 proc.

Verta pažymėti, kad pagal amžiaus grupes paskolas ėmusių gyventojų dalys yra panašios, nors didžiausią (23 proc.) ir sudaro 40-59 metų amžiaus žmonės. Ženkliai rečiau nei likę gyventojai paskolas ima tik 60-74 metų amžiaus lietuviai. Paskolų per paskutinius keletą metų prireikė tik 13 proc. jų.

Po kvalifikuotų darbuotojų (49 proc.) dažniausiai paskoloms ryžtasi prekybos ir paslaugų sektoriuose dirbantys žmonės (25 proc.). Jų dalis tarp visų besiskolinančiųjų per metus ženkliai išaugo – nuo vos 4 proc. iki minėto ketvirtadalio. Taip pat stipriai išaugo ir paskolas imančių savarankiškai dirbančių gyventojų dalis. Ji, lyginant su 2015 metais, šoktelėjo nuo 7 proc. iki 14 proc.

Apklausos duomenimis, trečdalis paskolas imančių lietuvių gyvena provincijos vietovėse, ketvirtadalis mažesniuose, o 22 proc. – didžiuosiuose miestuose. Penktadalis besiskolinančių yra iš Vilniaus.

Paskolą ėmusio latvio portretas buvo kitoks. Statistiškai tai – 20-34 metų vyrai (38 proc.), gaunantys vidutines ir aukštesnes pajamas, dirbantys samdomą darbą prekybos ir paslaugų sektoriuose, gyvenantys mažesniuose šalies miestuose (38 proc.). Įdomu tai, kad trečdalis paskolas ėmusiųjų buvo vienišiai.

„Carat“ apklausa apie lietuvių patirtis skolinantis „Bigbank“ užsakymu atliekama kasmet. Jos metu iš viso apklausta apie tūkstantis vyresnių nei 21 metų amžiaus Lietuvos gyventojų visoje šalyje.