- Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl žmonės dovanoja kalėdines dovanas? Ekonomistams sunkiai sekasi rasti atsakymą į šį klausimą. Beje, jų svarstymai ne ekonomistams gali pasirodyti gana ciniški.
ienas paaiškinimas – taip iš anksto atskleidžiame, kiek ketiname investuoti į santykius. Kitas paaiškinimas – norime pasirodyti kitiems dosnūs, sutvirtinti savo socialinę padėtį (kitaip tariant, žiūrime, kad mums patiems tai būtų naudinga). Trečias – altruistiškai dalijamės savo gėrybėmis su kitais (toks motyvas stipriausias šeimoje).
Kokia turėtų būti dovana?
Sociologai yra nustatę, kokia turėtų būti dovana: pirma, ji turėtų rodyti, kad dovanos davėjas žino, kokie yra dovanos gavėjo norai ir poreikiai, antra, dovanos praktinė arba estetinė vertė turėtų nustebinti dovanos gavėją, parodyti, kad dovanos davėjas žino daugiau apie gavėją, negu šis galėtų tikėtis, o trečia, ekonominė dovanos vertė turėtų atitikti emocinę santykių vertę. Vadinasi, galbūt vienam ar keliems artimiausiems žmonėms tokią dovaną galima išrinkti, bet tik ne gausiam būriui įvairių žmonių. Piniginė dovana, remiantis šiomis išvadomis, – nėra tinkamiausia...
Ekonomistai diskutuoja, ar dovanos nėra neracionalus lėšų švaistymas: juk neretai dovanos gavėjui dovanos piniginė vertė atrodo mažesnė negu jos davėjui. Atlikti tyrimai rodo, kad dažnu atveju dovanos gavėjas nebūtų sau pirkęs tokio daikto arba bent jau tiek išleidęs šiam konkrečiam pirkiniui. Nustatyta, kad labiausiai už dovanas permokama, t. y. dovanos gavėjui dovanos vertė yra gerokai mažesnė negu dovanos davėjui, jei seneliai dovanoja kokius nors daiktus anūkams (tiesa, tame tyrime dovanų gavėjai buvo jau studentiško amžiaus anūkai) ir jei perkamos brangios dovanos. Remiantis šiuo ekonominiu lėšų nešvaistymo požiūriu, piniginė dovana – ne tokia jau nevykusi mintis.
Kita vertus, šiuose dovanos gavėjo ir dovanos davėjo vertės palyginimo tyrimuose atsižvelgiama tik į piniginę ar praktinę dovanos vertę, bet neatsižvelgiama į tos dovanos sukeliamus sentimentus, prisiminimus. Kiti ekonomistai primena, kad dovanos ekonominė vertė – ne tik daikto kaina, bet ir laikas, skirtas tam daiktui surasti, išrinkti, nupirkti, atnešti. Dovanos davėjai galbūt efektyviau (t. y. ekonomiškiau) sugeba tą padaryti negu dovanos gavėjai – manau, rastume vyrų, kurie gyvenime nėra sau pirkę kojinių ar skutimosi putų ir kurie tikrai sugaištų ilgiau, nes neįsivaizduoja, kurioje parduotuvėje ar kuriame skyriuje šių daiktų ieškoti ir kiek jie gali kainuoti...
Vis tik per Kalėdas pinigų dovanojama rečiau negu daiktų. Matyt yra tam tikrų nerašytų taisyklių, ką tinka ir ko netinka dovanoti tokia proga. Kokią gi išeitį siūlo Kalėdų ekonomikos ekspertai tiems, kas visgi nelinkę dėti po eglute pinigų? Kad ir kaip būtų keista, dovanų čekis ekonominiu požiūriu nėra panacėja: maždaug dešimtadalis čekių lieka taip ir nepanaudota iki galiojimo laiko pabaigos. Protingiausia būtų, kad dovanų gavėjai paskelbtų savo pageidaujamų dovanų sąrašą. O jeigu tokio sąrašo nėra, tuomet verčiau nerizikuoti perkant brangias dovanas. Geriau kalėdinė dovana tegu būna prasminga negu didinga.
Kada pirkti kalėdines dovanas?
Ar gruodis tinkamas metas pirkti kalėdines dovanas? Juk išaugusi paklausa turėtų labai gundyti pardavėjus padidinti kainą (juk vis tiek nupirks...). Remiantis Statistikos departamento skelbiamais pastarojo dešimtmečio mažmeninės prekybos apyvartos duomenimis, gruodžio mėnesį specializuotose parduotuvėse knygų, papuošalų nuperkama maždaug pusantro karto, kosmetikos – maždaug du kartus, žaislų – beveik tris kartus daugiau negu vidutiniškai kitais metų mėnesiais. Statistikos departamento skelbiama kainų statistika rodo, kad prekių (saldumynų, knygų, žaislų, alkoholio), kurias neretai randame ar patys dedame po Kalėdų eglute, vidutinė kaina gruodį paprastai yra šiek tiek mažesnė negu lapkritį.
Kodėl didėjant paklausai nedidėja dovanų kaina? Vienas galimas naivus atsakymas – kad tai yra kalėdinė prekybininkų dovana. Kitas – kad prekybininkai žino, jog šiuo laikotarpiu pirkėjai, ypač tie, kurie neatideda dovanų pirkimo pačiai paskutinei minutei, skiria laiko rinkos ir kainų tyrimui. Vadinasi, sprendimą, kur pirkti, daugiausia gali nulemti konkurencinga kaina, todėl prekybininkas nebus linkęs didinti jos šiuo laikotarpiu. Trečias – prekybininkai šiuo laikotarpiu taip pat nėra linkę (tegul ir nebyliai) sutarti nemažinti kainos: didžiausios tikėtinos apyvartos laikotarpiu kiekvienam iš jų pagunda sulaužyti šį susitarimą ir nusigriebti didesnę dalį pirkėjų visgi labai didelė – ir visi jie tą žino. Tyrimų, tiesa, atliktų kitose šalyse, duomenys rodo, kad vietinių gamintojų ir vidutinės klasės prekės paprastai nėra atpiginamos (pirkėjai šiuo laikotarpiu mieliau sutinka paremti vietinius gamintojus ir vis tik ieško ne prabangių dovanų).
Vadinasi, pirkti dovanas gruodį – laikas tinkamas, bent jau finansiniu požiūriu. Tačiau nereikėtų pernelyg ilgai atidėlioti. Paskutinėmis dienomis gali tekti gaišti laiką eilėse. Taip pat prieškalėdiniam sezonui būdingas reiškinys yra stresas dėl dovanų pirkimo, kuris, kuo mažiau lieka laiko iki švenčių, tuo darosi didesnis. Apsidairykime parduotuvėje paskutinėmis dienomis iki Kalėdų – ar daug pamatysime laimingų veidų?
Kas teikia Kalėdų džiaugsmą?
Šventės turi teikti džiaugsmą. Moksliniame žurnalo „Journal of Hapiness Sudies“, kuriame skelbiami tyrimai apie tai, kas žmonėms teikia laimę, T. Kasserio ir K. M. Sheldono publikacijoje „Ko reikia, kad Kalėdos būtų džiaugsmingos?“ pristatyti tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau džiaugsmo Kalėdos atneša religingoms šeimoms, taip pat ten, kur žmonėms svarbu per šventes būti kartu. Džiaugsmas gerokai mažesnis tuose namuose, kur Kalėdos svarbios dėl išleidžiamų pinigų ir gaunamų dovanų.
Džiaugsmingų Kalėdų!
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą1
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės22
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...