- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kiekvienais metais didėjant mobiliųjų telefonų į Lietuvą importui, auga ir šių atliekų srautas. Kol kas sutvarkomi palyginti nedideli mobiliųjų telefonų atliekų kiekiai, nors situacija ir gerėja. Kodėl būtina rūšiuoti elektronikos prietaisų atliekas?
Elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) atliekos yra viena sparčiausiai augančių atliekų kategorijų Europos Sąjungoje (ES). Europos Komisija suskaičiavo, kad EEĮ atliekų kiekis ES šalyse 2020 metais viršys 12 mln. tonų.
Į Lietuvos rinką pastaraisiais metais įvežama apie 30 tūkst. tonų EEĮ, tačiau ekspertų vertinimu, šis kiekis siekia daugiau kaip 40 tūkst. tonų, nes nemaža dalis prietaisų įvežama nelegaliai. Mobiliųjų telefonų importas į Lietuvą kasmet auga net dviženkliais skaičiais.
„Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais į Lietuvą buvo įvežta 1,29 mln. mobiliojo ryšio telefonų, o vien per 2017 metų vienuolika mėnesių – 1,4 mln. telefonų, arba 20 proc. daugiau nei per tą patį 2016-ųjų laikotarpį. Nuo 2004 metų importuojamų į Lietuvą mobiliųjų telefonų kiekis išaugo beveik dvigubai, tačiau senų ir nebenaudojamų telefonų vis dar surenkama bei sutvarkoma labai mažai, palyginti su įvežamu kiekiu. Žmonės vis dar linkę senus telefonus laikyti namuose ar biuruose, o ne rūšiuoti ir priduoti juos perdirbimui“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.
Pasak jo, dažnai mobilieji telefonai po remonto tinkami naudojimui ir tokiu būdu prikeliami naujam gyvenimui, taupomi žaliavų ir gamybos ištekliai bei susidaro mažiau atliekų. Pavyzdžiui, JAV kasmet perdirbama tik apie 14-17 proc. mobiliųjų telefonų, nors apie 70 proc. iš jų buvo galima pakartotinai naudoti.
Vienas paprasčiausių būdų – neveikiančius prietaisus priduoti šios įrangos platinimo vietose, net jei neperkate naujo prietaiso.
„Tais atvejais, kai vis tik norima senais elektronikos prietaisais atsikratyti, dėl jų atliekų galima kreiptis į EGIO, nuvežti į šių atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytojus. Vienas paprasčiausių būdų – neveikiančius prietaisus priduoti šios įrangos platinimo vietose, net jei neperkate naujo prietaiso. Jei vis tik trūksta informacijos apie atliekų priėmimo vietas ir atliekų tvarkytojus, daugiau informacijos galima rasti atliekos.lt“, – kalba A. Skinulis.
Viena iš EGIO narių – bendrovė „Telia Lietuva“ per 2017 metus supirkėjams perdavė beveik 100 tūkst. vienetų įvairios įrangos (TV priedėliai, modemai, mobilieji telefonai ir pan.), apie 10 proc. perdirbimui atiduodamos įrangos sudarė mobilieji telefonai, kuriuos klientai atneša į „Telia“ salonus.
„Už gautą įrangą klientams pritaikome nuolaidą naujam įrenginiui, o senąją grąžiname į naudotos įrangos sandėlį, čia išrūšiuojame ir paruošiame išvežimui. Patys utilizavimo funkcijos neatliekame, ją patikime sertifikuotiems partneriams, „žaliems taškams“, – teigia „Telia“ Išorinės komunikacijos vadovė Ilma Cikanaitė.
Pasak jos, prie ekologijos „Telia“ prisideda ir panaudodama dalį įrangos pakartotinai, ją atnaujinus tiek fiziškai, tiek programiškai. Bendrovė per metus pakartotinai panaudoja beveik 30 tūkst. vienetų įvairios elektroninės įrangos klientų paslaugoms palaikyti.
Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė sako, kad atliekų tvarkytojai visas EEĮ atliekas rūšiuoja, atskiria iš prietaisų baterijas ir akumuliatorius, o tolesniame perdirbimo procese atrenka metalą, plastiką, stiklą ir kitas medžiagas. „Dauguma atliekų tinka perdirbimui, o iš jų gaunamos žaliavos panaudojamos kitų gaminių gamyboje“, – teigia įmonės atstovė.
Neveikiantys ir pasenę prietaisai, kuriuose yra baterijų ar pakraunamų nešiojamųjų akumuliatorių, turi pavojingų elementų ir medžiagų, todėl prietaisus būtina rūšiuoti ir jokiu būdu jų nemesti į buitinių atliekų konteinerius. EEĮ atliekos, patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą), gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis: gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...