Kas bus, kai Lietuva nebegaus ES paramos?

Jis interviu BNS teigė, kad Europos Sąjungos parama turi duoti grąžą ir būti investuojama, o ne įsisavinama. Tačiau R.Šadžius pripažįsta, kad atsakymo greitai rasti nepavyks, ir apie efektyvų investavimą bus diskutuojama dar ilgai.

EAR narys tikina, jog Lietuva yra viena mažiausiai klaidų darančių valstybių, naudojant ES paramą, tačiau visiškai nesusipratimų išvengti nepavyksta. Pavyzdžiui, žemės ūkis išlieka probleminis - nepakankamai tikrinama, ar paramą gauna tie, kuriems ji skirta.

- Audito Rūmai nurodo, kad Lietuvoje parama žemės ūkio sektoriui yra problemiška. Kokios problemos kyla?

- Ši klaidų rūšis paplitusi visoje Europoje - tai netinkami finansuoti projektai, veikla ar naudos gavėjai. Konkretus pavyzdys - smulkus ir vidutinis verslas. Lėšos kreipiamos šiam sektoriui, kadangi jis yra svarbus, kuria daug vietų ir visa ekonomika laikosi ant jo. Dėl to ir parama turi būti teikiama. Kai ateina pareiškėjas ir sako, kad yra smulkus ar vidutinis verslas, tikrinanti institucija turi įsitikinti, kad tai iš tikrųjų smulki įmonė.

Nacionalinė mokėjimų agentūra - jos apie 11 atvejų buvo patikrinta, 9 atvejais buvo priekaištų. Pasirodė, kad jeigu agentūra būtų pažiūrėjusi, kad tuo pačiu adresu registruota dar 10 įmonių, ir privalėjo tą pastebėti, išsiaiškinti, ar tos įmonės nėra tarpusavyje susijusios. (...) Pasitaiko atvejų, kada verslas dirbtinai suskaidomas, kad kiekvienas gabaliukas gautų ES paramą, ir tai Lietuvoje taip pat vyksta.

- Tačiau devyni atvejai iš vienuolikos yra didelis skaičius.

- Auditoriai turėjo priekaištų. Tik vienu atveju rasta, kad ekologiniam ūkiui buvo skirta parama, 7 kartus viršijanti normą, kitais atvejais tiesiog nebuvo įsitikinta dėl paramos, nors NMA turi informaciją. Ji turi įsitikinti, kad paraiška atėjo iš tinkamo subjekto.

Lietuvoje mažiau problemų yra, kitose valstybėse buvo aukštesnių nuoskaitų. Bet grįžtant prie klaidų lygio, Valstybės kontrolės nustatytas klaidų lygis 0,5 proc. struktūrinės paramos, tai mažiau 2 proc. leidžiamos ribos , o 3,8 proc. - Europos vidurkis, tai Lietuva priklauso mažiausiai klystančiųjų šalių klubui.

- Kaip NMA klaidas reiktų taisyti?

- Turint omeny, kad yra šitos rizikos, jie turėtų susitvarkyti savo vidines procedūras, galbūt įvesti papildomus vidinius administracinius reikalavimus - dar vieną langelį užpaukščiuoti, tikrinant paraišką. Įvesti kažkokį pasitikrinimą adresų registre, įmonių registre, kas neužima daug laiko. Ir pirmiausia atkreipti dėmesį, kad tokie atvejai yra, vadinasi ir tokia rizika yra. Galime mėginti apsidrausti nuo visų rizikų, bet tai labai brangu. Tačiau ši rizika yra reali, nes patikrinus matyti, kad taip nutinka. (...)

Klaidų lygis labai priklauso nuo to, kaip lėšos yra išmokamos. Vienas būdas, kai žmonės, vykdantys projektus, patys išleidžia lėšas, po to atneša dokumentus ir jiems išmokamos lėšos. Antras būdas, kai žmonės ateina į instituciją ir sako: prašome išmokėti, kas man priklauso. Tai pirmuoju atveju klaidų lygis ženkliai didesnis. Auditorių nuomone, todėl, kad išlaidų kompensavimo taisyklės yra sudėtingesnės, tad lengva žmogiškas klaidas padaryti. Tad auditoriai siūlo pagalvoti apie pinigų išmokėjimo supaprastinimą.

- Kokias dar matote problemas Lietuvoje, ką reikėtų spręsti?

- Man atrodo, ypač Lietuvai aktualu - finansinių priemonių naudojimas. Europos Sąjungos lėšos naudojamos per finansines priemones, tai yra grįžtamasis kažkoks finansavimas. Ar tai būtų kokie Jesica fondai daugiabučiams, ar Junkerio planas.