- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį sutrikusi „Facebook“ veikla milijardus vartotojų septynioms valandoms paliko be socialinio tinklų ir be prieigos prie kitų bendrovės valdomų programėlių. Ar tai buvo rimtas gedimas, ir kas dėl to galėjo nukentėti, apie tai Info diena klausė „Infobalt“ vadovo Mindaugo Ubarto.
Neigiamai suveikė žmogiškasis faktorius
„Oficialios informacijos nėra. Aišku tik tai, kas nutiko tecniškai – feisbuko serveriai, kurie yra išmėtyti visame pasaulyje, nustojo siųsti signalą į internetą. Atrodytų, lyg kažkas jiems išjungė kabelius“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, kodėl tai įvyko, galimos dvi versijos: galbūt feisbuko tinkle buvo diegiami atnaujinimai arba šiuos atnaujinimus įdiegė tie, kurie nesusiję su šiuo socialiniu tinklu. Tačiau ar tai buvo kibernetinė ataka M. Ubartas teigė tvirtinti negalintis, nes apie tai nėra daug informacijos. „Greičiausiai. vienu ar kitu būdu žmogiškasis faktorius šiuo atveju suveikė neigiamai“, – tarstelėjo jis.
Kas nukentėjo labiau?
Tačiau iš to, kas skelbta viešai, „Infobalt“ vadovo teigimu, feisbuko ir kitų programėlių neveikimas esą nebuvo susijęs su asmeninės vartotojų informacijos nutekinimu, veikiau – su visa socialinio tinklo infrastruktūra – vidiniu tinklu.
„Užtruko, nes jie patys save pametė. Inžinieriai, kurie dirbo nuotoliniu būdu, negalėjo prie nieko prisijungti, nes net tie, kurie norėjo įeiti fiziškai, neveikė jų atidarymo kortelės, kadangi visa sistema yra sujungta į vieną branduolį. Kai ta sistema nustojo šviesti į platųjį pasaulį, jos tiesiog niekas neatpažino. Todėl jiems labai ilgai užtruko grįžimas prie funkcionavimo“, – detalizavo M. Ubartas.
Kas nukentėjo labiau – vartotojai, kurie septynias valandas negalėjo prisijungti prie savo feisbuko paskyrų, ar galbūt pats Markas Zuckerbergas, kuris prarado milijardus, o gal, pavydžiui, žmonės, nvestavę į feisbuko akcijas?
Nukentėjo reklamos tinka, o žmonės perėjo į kitus kanalus – operatoriai džiaugiasi trim keturiais kartais išaugusiais SMS žunučių kiekiais.
„Žiūrėkime kompleksiškai: jei mes sakome, kad M. Zuckerbergas per vieną dieną neteko 6 milijardų, tai nėra taip, kad iš jo sąskaitos dingo 6 milijardai. Tai yra jo akcijos, kurios, jei būtų buvusios parduotos prieš dieną arba po dienos – (pelno) skirtumas būtų 6 milijardai. Tai yra tokie „oriniai“ pinigai, nes jis nei tas akcijas perka, nei parduoda – jis jas laiko. Investuotojai, aišku, jeigu buvo tokių, kurie investavo tikėdamiesi pakilimo, nukentėjo. Jei buvo tokių, kurie investavo ne savais pinigais, taip pat galėjo nukentėti. Nukentėjo reklamos tinka, o žmonės perėjo į kitus kanalus – operatoriai džiaugiasi trim keturiais kartais išaugusiais SMS žunučių kiekiais“, – sakė M. Ubartas.
Du nepatogumai vienu metu
Duomenų mokslininkė Frances Haugen buvo pranešusi apie galimai kenkėjišką feisbuko veiklą – apeliuota į paauglių psichinę sveikatą. Kaip manote, nuo ko feisbukas nukentėjo labiau – techninio gedimo ar šio teisminio proceso, kuris tikrai greitai nesibaigs, – žurnalistai pasiteiravo „Infobalt“ vadovo.
„Techninis gedimas truko šešias valandas ir liko nemaloniu prisiminimu, o teisminis procesas bus ilgas ir skaudus ieškant atsakymų, kaip šiuolaikinė visuomenė turi gyventi decentralizuotoje informacinėje sklaidoje. Dar pridėkime ir tai, kad decentralizuota sklaida gali būti dezinformacija ir anonimiškai platinami dalykai, už kurių tam tikri individai gali užkibti ir pradėti didelio masto manipuliacijas. Tuo feisbukas jau buvo apkaltintas ir anksčiau. Turėjome Kembridžo analitiko skandalą, kai buvo rasti psichologiniai būdai įteigti žmonėms arba paskatinti jų emocijas rinkimuose. Mes turėjome skandalą dėl savarankiško Donaldo Trampo išnykimo po Kapitolijaus skandalo. Dabar mes turime dar vieną duomenų mokslininkės pareiškimą, kad buvo prioretizuojami komerciniai tikslai prieš moralinius. Šis naratyvas bus ilgai ir mes kaip visuomenė ieškosime, ir, aš tikiu, kad rasime, kaip mes turime gyventi virtualioje erdvėje, kad vis dar laikytumėmės visuomeninių ir socialinių normų, nes tai, kad yra „botai“, netikros paskyros, kad iš vienų jėgų yra skleidžiama dezinformacija prieš kitas ir žaidžiami netgi geopolitiniai žaidimai, – su tuo mes kol kas nežinome, kaip dorotis, ir, manau, kad turėsime surasti. Kalbama, kad reikia didinti reguliavimą, kalbama, kad mums gali padėti dirbtinis intelektas, arba tai, kad turi būti nustatytos moralės normos. Tai šių atsakymų mes dar neturime ir ilgai ieškosime, ir jei paaiškės, kad buvo išpūstas komercinis burbulas, greičiausiai, jį bus bandoma išleisti“, – svarstė M. Ubartas.
Pasiutpolkė kainų rinkoje
Kalbėdamas apie septynias valandas neveikusį feisbuką, ekonomistas Žygimantas Mauricas neslėpė – buvo daugybė emocijų, kurios netruko peraugti į faktinį rezultatą – pakankamai ženklų akcijų kainų kritimą. Jos per dieną nukrito 5 proc., vėliau nežymiai atsistatė.
„Jei paverstume šiuos procentus į milijardus, milijardų yra labai daug. Ir tai iš dalies yra susiję su tuo, kad šiuo kriziniu laikotarpiu akcijų kainos yra labai pakilusios – ypač technologinių bendrovių. Atsirado labai daug smulkiųjų investuotojų, nes žmonės sėdėjo namuose, dėl karantino ribojimų neturėjo ką veikti, gavo papildomų pinigų ir investavo į akcijas. Šie investavimai buvo ne racionalūs, o labiau emociniai, t. y. aš perku daiktą, kuriuo naudojuosi. Jei aš naudojuosi feisbuku ir jis man patinka, tada jį perku, ir tokiu būdu kaina buvo pakilusi beveiki iki 100 proc. lyginant su prieškriziniu lygiu. Emocijų ir neapibrėžtumų yra labai daug. Tam tikrų akcijų dinamika panašėja į kazino – juda ne racionaliai, o emociškai, akcijų kainos kritimas buvo susijęs su emocija“, – detalizavo ekonomistas.
Paklaustas, kas labiausiai dėl feisbuko tinklo gedimo nukentėjo Lietuvoje, Ž. Mauricas teigė, kad vertinti yra sunku, tačiau jis paminėjo, kad tai galėtų būti reklama bei nuomonės formavimo lyderiai.
Žaidimas ar realus uždarbis?
Ar verta pirkti tokių įmonių kaip feisbukas akcijas? Ar tai tik žaidimas, ar iš to galima realiai užsidirbti? – teiravosi žurnalistai. „Užsidirbti galima, nes tų įmonių akcijos eilę metų kyla. Aišku, kintamumas taip pat didėja, todėl patarimas – nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę ir nebūtinai pirkiti tik tuos daiktus, kuriuos patys naudojate ir kurie jums patinka, nes tai, kas patinka jums, nebūtinai patinka kitiems. Taip dažniausiai yra padaroma didelė klaida – investuojant į tuos dalykus, kuriuos mes matome ir naudojamės kiekvieną dieną. Geriausi dalykai kartais ateina iš ten, iš kur mažiausiai tikimės“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Taip dažniausiai yra padaroma didelė klaida – investuojant į tuos dalykus, kuriuos mes matome ir naudojamės kiekvieną dieną. Geriausi dalykai kartais ateina iš ten, iš kur mažiausiai tikimės.
Pasak ekonomisto, feisbukui reikės įdėti vis daugiau pastangų, kad atstatytų savo reputaciją. „Socialiniai tinklai Jungtinėse Amerikos Valstijose anksčiau buvo kaip „laukiniai Vakarai“ – kas norėjo, registravosi, ką norėjo, tą rašė, ir panašiai. O dabar bus reikalaujama vis daugiau ir daugiau kontrolės, įmonės turės daugiau investuoti. Gali būti, kad tokių platformų aukso amžius jau baigiasi ir tikrai sunku prognozuoti, kaip vystysis kaina ateityje, turint omenyje, kad ir palūkanų norma, tikėtina, netolimoje ateityje išaugs. Gali būti visko“, – svarstė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Naujas mokestis piktina gyventojus: daliai tenka susimokėti ir papildomą šimtą eurų4
Gyventojai piktinasi išaugusiais mokesčiais už notarų paslaugas. Tačiau notarai skėsčioja rankomis, mat papildomais mokesčiais gyventojus apkrovė Registrų centras, o šie esą tik įpareigoti valstybinei įmonei tuos pinigus surinkti. Ank...
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų7
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai2
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...