- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vos 27 proc. darbingo amžiaus europiečių yra įsitraukę į ilgalaikius privačius pensijų kaupimus, o Lietuvoje privačių pensijų rinka kol kas praktiškai neegzistuoja, interviu Eltai sakė Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) vykdomasis direktorius Fausto Parente. Jo teigimu, privatų pensijų kaupimą paskatintų atskira pensijų sistema, kuri kartu su valstybine galėtų suteikti daugiau lankstumo bei saugumo investuojant į savo senatvę.
- Kokių didžiausių iššūkių patiria nacionalinės pensijų sistemos?
- Pensijų sistemos, įskaitant ir valstybines pensijų sistemas, susiduria su sudėtingais senstančios visuomenės iššūkiais. Pavyzdžiui, iki 2020 m. ketvirtadalis visų europiečių bus vyresni nei 60 m. Kol visuomenės senėjimas įgauna pagreitį, populiacijos augimas lėtėja. Prognozės rodo, kad turėsime vis mažiau žmonių, išlaikančių vis daugiau pensininkų.
Valstybinės pensijų sistemos taip pat neprisitaiko prie globalizuotos ekonomikos ir besikeičiančios darbo rinkos. Nepastovūs darbuotojai dažnai keičia darbus iš vienos Europos šalies į kitą. Taip pat per daug žmonių yra nepakankamai arba visai neaprūpinami tradicinės pensijų sistemos, o pažadai apie pensijų sistemos tvarumą tiek iš valstybės, tiek iš profesinių fondų, tiek iš privataus taupymo skamba nekaip.
Visa tai kartu su vyraujančiomis žemomis palūkanų normomis daro spaudimą kiekvienai pensijų sistemai Europoje.
- Ar mažesnėms valstybėms su mažesnėmis ekonomikomis yra sudėtingiau aprūpinti gyventojus tvariomis pensijomis nei kad galingesnėms valstybėms?
- Manau, kad tai nėra valstybės dydžio klausimas. Demografiniai, žemų palūkanų normų iššūkiai paliečia kiekvieną pensijų sistemą Europoje, nepaisant šalies prekybos apimčių. Kad kovotume su šiomis problemomis, turime priimti tvirtus sprendimus tiek valstybiniu, tiek visos Europos lygmeniu. EIOPA tiki, kad valstybinės reformos turėtų būti įgyvendintos visose trijose pensijų pakopose, taip pat kolektyvinėse ir privačiose pensijų pakopose.
- EIOPA Europos Komisijai siūlė idėją sukurti Europos šalių privačių pensijų produktą (PEPP). Papasakokite plačiau apie jį, koks jo tikslas?
- Prieš dvejus metus EIOPA rekomendavo Europos Komisijai sukurti PEPP, kaip papildomą pensijų sistemą prie jau esamų valstybinių sistemų. Rugsėjo pradžioje Europos Parlamentas patvirtino ir išleido PEPP reguliacijos ataskaitą. Turint omenyje ES šalių narių ir Europos Parlamento ambicijas duoti sėkmingą startą šiam produktui, galime tikėtis susitarimo iki šių metų pabaigos.
PEPP tikslas yra sukurti saugų, skaidrų ir efektyvų ilgalaikį pensijų kaupimo produktą, kuris pasiūlytų pensijos kaupikams naujas kaupimo galimybes kartu su Europos privačių pensijų struktūromis. Juo bus atkreiptas dėmesys į vartotojų lūkesčius ir paskatins kaupti pensijoms privačiai.
Kai kuriose ES šalyse privatūs pensijų produktai yra plačiai naudojami, kitose - visai neegzistuoja. Su PEPP pensijų kaupikai turės didesnį pasirinkimą tarp pensijų mokėtojų, taip pat galimybę juos keisti tiek šalies viduje, tiek ir tarp ES šalių. Tai reikštų, kad pensijų kaupikai galėtų toliau tęsti pensijų kaupimą toje pačioje pensijų schemoje, net ir persikėlę dirbti į kitą valstybę.
Tai paskatintų didesnę konkurenciją, sustiprintų pasitikėjimą tarp vartotojų ir pasitarnautų Europos darbo rinkai. PEPP nepakeistų esamų valstybinių pensijų sistemų, tačiau sukurtų papildomą sistemą prie jau esamų.
Kad užtikrintume, jog PEPP yra paprastas ir saugus būdas kaupti kapitalą, turi būti rasti būdai, kaip sušvelninti pensijos kaupimo rizikas. Turėtų būti suformuotos tokios investicinės galimybės, kurios leistų investuotojams priimti paprastus ir saugius sprendimus, pagrįstus gaunama informacija. Pensijų kaupikai taip pat gautų naudą iš padidinto vartotojų saugumo. Standartizuota, lygintina ir aktuali informacija apie PEPP turėtų būti lengvai prieinama sistemos vartotojams, kas leistų jiems priimti geresnius sprendimus dėl savo planų kaupti pensijai.
- Sakote, kad PEPP yra saugus būdas kaupti pensijoms. Kokios būtų didžiausios rizikos dalyvaujant tokioje privataus pensijų kaupimo sistemoje?
- Rizikos, susijusios su privataus pensijų kaupimo produktais, teoriškai yra tokios pačios, kaip ir bet kokio kito ilgalaikio produkto. Pavyzdžiui, yra rinkos rizika (nuvertės finansinės priemonės, kuriose kaupiamos lėšos. - ELTA) bei sandorio šalies rizika (pavyzdžiui, bankrutuos pensijų fondas, kuriame laikomos lėšos. - ELTA). PEPP šias rizikas sumažintų iki minimumo, nes būtų užtikrinta nuolatinė sistemos priežiūra.
Atsižvelgiant į dabartinius siūlymus, EIOPA kartu su valstybinėmis institucijomis prisiimtų atsakomybę užtikrinant nuolatinius PEPP kokybės kriterijus. EIOPA įsipareigotų skatinti Europoje kurtis PEPP priežiūros institucijoms, todėl glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis leistų užtikrinti šios sistemos saugumą.
- Kada būtų galima tikėtis postūmių įvedant PEPP sistemą? Kurios ES šalys pajustų didžiausią PEPP naudą?
- Galutinis balsavimas dėl pasiūlymo turėtų vykti dar šiais metais. Tačiau kada išvysime PEPP veikiantį, priklausys nuo atskirų politinių susitarimų.
Vis dėlto privačių pensijų rinkos tobulinimo potencialas yra milžiniškas. Europos Komisija yra paskaičiavusi, kad ES privačių pensijų rinkos dydis, jei būtų įgyvendintas PEPP, 2030 m. siektų 2,1 trilijono eurų. Vos 27 proc. europiečių (25-59 m. amžiaus) yra įsitraukę į ilgalaikius privačių pensijų kaupimus. Lietuvoje, pavyzdžiui, privačių pensijų rinka yra praktiškai neegzistuojanti: mažiau nei 3 proc. darbingo amžiaus lietuvių dalyvauja savanoriškame ilgalaikiame privačiame pensijų kaupime.
PEPP poveikis ES šalims narėms bus skirtingas. Kai kuriose šalyse, kur pirmos ir antros pakopos pensijų kaupimas nėra pažengęs, PEPP galėtų pasiūlyti tam tikrus sprendimus žmonėms, neturintiems adekvataus aprūpinimo senatvei. Tose šalyse, kur privatus pensijų kaupimas jau yra pažengęs, PEPP galėtų sustiprinti konkurenciją privačių pensijų rinkoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis6
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...