- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.
Ruoškimės atverti pinigines
Kaip rodo „Vienos Sąskaitos“ statistika, pastarąjį šildymo sezoną vidutinės mėnesio namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas, lyginant su šiltuoju metų laikotarpiu, šoktelėjo beveik 37 eurais. Galima neabejoti, jog panašia suma padidės mėnesio sąskaitos ir naujojo šildymo sezono metu. O konkretus išlaidų prieaugis priklausys nuo lauko temperatūros šaltuoju metų laikotarpiu, būsto šildymo tipo bei šilumos kainos konkrečiame Lietuvos regione.
Atsižvelgiant į rugsėjo mėnesį nustatytas šildymo kainas, mažiausia šilumos kaina užfiksuota Šiauliuose – 4,40 ct/kWh su PVM. Nuo Šiaulių šiek tiek atsiliko Kaunas ir Klaipėda – atitinkamai 4,86 ct/kWh su PVM ir 4,89 ct/kWh. Dar didesnę šildymo kainą moka vilniečiai – 5,37 ct/kWh. Didžiausia šildymo kaina nustatyta Biržų rajone – 10,01ct/kWh su PVM.
Skandinavai šildosi trigubai brangiau?
Europos Komisija oficialiuose savo dokumentuose nurodo, kad šildymo kaina skirtingose Europos valstybėse labiausiai priklauso nuo konkrečioje šalyje egzistuojančių pasiūlos ir paklausos sąlygų, geopolitinės situacijos, naudojamo kuro rūšies, aplinkosaugos išlaidų, mokestinės sistemos, PVM ir šildymo išlaidoms taikomų lengvatų, oro sąlygų.
Būtina įvertinti, kokias pajamas apskritai gauna lietuviai ir kokią dalį tų pajamų yra priversti išleisti komunaliniams mokesčiams.
Daugelyje Europos šalių šildymui naudojama elektra arba dujos. Remiantis 2016 metų rodikliais, aukščiausia elektros kaina fiksuojama Danijoje, kur už elektrą mokama 0.308 eur/kWh. Nuo Danijos menkai atsilieka vokiečiai ir belgai: Vokietijoje elektra kainuoja 0.298 eur/kWh, Belgijoje – 0.275 eur/kWh. Lietuva su 0.117 eur/kWh priskiriama prie žemiausios kainos valstybių.
Už dujas brangiausiai moka Švedijos gyventojai – 0.114 eur/kWh, taip pat ispanai – 0,86 eur/kWh. Mažiausia dujų kaina Bulgarijoje, čia ji siekia 0.031 eur/kWh ir yra daugiau nei tris kartus žemesnė nei Švedijoje. Lietuva taip pat rikiuojasi sąrašo apačioje su 0.039 eur/kWh.
Problema – ne kainos, o pajamos
Anot „Vienos Sąskaitos“ vadovo Šarūno Stanislovėno, nepaisant iškalbingos europinės kainų statistikos, lietuvių nepasitenkinimas šildymo išlaidomis yra pateisinamas. „Reikia galvoti ne tik apie tai, kiek bendrame Europos šalių kontekste mes mokame už šildymui naudojamą elektrą ar dujas. Būtina įvertinti, kokias pajamas apskritai gauna lietuviai ir kokią dalį tų pajamų yra priversti išleisti komunaliniams mokesčiams“, – teigia Š. Stanislovėnas.
Pagal „Eurostat“ stebėjimus, nuo pat 1990 m. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose namų ūkių pajamų dalis, skiriama šildymo išlaidoms, yra didžiausia. Panaši situacija yra tik Latvijoje, Estijoje ir Slovakijoje. Šią problemą dar labiau pagilina pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje, „Eurostat“ duomenimis, yra taip pat viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Dar 2012 metais penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamos mūsų šalyje skyrėsi 5 kartais, o 2016 m. šis skirtumas padidėjo jau iki 7 kartų. Tai reiškia, kad socialiai pažeidžiamų grupių gyventojų pajamos per pastaruosius kelerius metus beveik nedidėjo. Kylant kainoms ir siaučiant infliacijai, šiems žmonėms kiekviena nauja žiema reiškia vis sunkiau pakeliamą naštą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...