Keltuose – pokyčiai dėl kuro brangimo

Estų milžinės nuostoliai

Bene didžiausius nuostolius šiemet laivybos linijose patiria Estijos laivybos koncernas „Tallink Grupp“. Pirmąjį ketvirtį jo nuostoliai palyginti su 2016-aisiais buvo net 69,2 proc. didesni nei pernai. Kompanija tai aiškina tuo, kad keltų linijose sumažėjo tiek keleivių, tiek krovinių. Bet pagrindinės šios keltų kompanijos linijos išliko pelningos. Iš Latvijos sostinės Rygos į Švedijos Stokholmą pardavimų pajamos išaugo net 26,7 proc. Lėmė tai, kad atsirado antras papildomas keltas.

Pagrindinėje „Tallink Grupp“ linijoje tarp Talino ir Helsinkio pajamos iš pardavimų buvo 5 proc. didesnės nei pernai.

Nuostolingos buvo linijos iš Estijos į Švediją ir iš Suomijos į Švediją. Tačiau pavyzdžiui linijoje iš Estijos į Švediją gerokai padidėjo pardavimai keltų parduotuvėse ir restoranuose.

Bendros „Tallink Grupp“ pajamos per I ketvirtį buvo 191,5 mln. eurų - vos 0,7 proc. mažesnės nei pernai. Tačiau kodėl tokie dideli šių metų nuostoliai?

„Tallink Grupp“ atstovai tikino, kad gerokai išaugo laivų kuro, jų valdymo išlaidos.

DFDS išlaiko stabilumą

Bet kuras, pridėtinės laivų išlaidos didėjo visuose jūrų keltų laivybos kompanijose. Tik ne visos patyrė tokius apčiuopiamus nuostolius. Jau kelintus metus iš eilės palyginti neblogus veiklos rodiklius pateikia iš Klaipėdos uosto laivybos linijas turinti DFDS kompanija.

Bendros jos pajamos iš laivybos per I ketvirtį siekė apie 295,5 mln. eurų. Jos buvo 6,6 proc. didesnės nei pernai.

Šiaurės jūroje DFDS pajamos iš krovinių gabenimo buvo 9,6 proc. didesnės, Baltijos jūroje - 19,2 proc. Baltijoje tokį augimą lėmė tai, kad DFDS atidarė naują jūrų keltų liniją tarp Suomijos Hanko ir Estijos Paldiski uostų. Be šios naujos linijos DFDS pajamos Baltijos jūroje išliko beveik tokios pačios kaip ir pernai.

Bendrai visuose DFDS keltuose, įskaitant tiek Baltijos ir Šiaurės jūras, tiek Lamanšo linijas, 0,8 proc. sumažėjo keleivių.

DFDS kompanijos pelnas iš laivybos veiklos šiemet I ketvirtį siekė 24,2 mln. eurų. Tai 4 proc. daugiau nei pernai. Toks pelno augimas atitinką DFDS kompanijos prognozuojamą bendrą metinį pelno augimo rodiklį - 4 proc.

Įspūdingas kainų kilimas

Kiek mažesnė keltų kompanija „Finnlines“, kuri dirba jūrų keltų linijose iš Suomijos į Vokietiją ir iš Suomijos į Švediją per Alandų salas, šiais metais per I ketvirtį gavo 120,9 mln. eurų pajamų arba 14,9 proc. daugiau nei pernai. Pajamos iš laivybos siekė 116 mln. eurų - 15,5 proc. daugiau nei pernai. Grynos pajamos iš jūros keltų veiklos siekė 11,2 mln. eurų. Ir tai net 34,3 proc. daugiau nei pernai.

Gabenamų automobilių ir keleivių srautai pulsuoja ir didžiausioje Suomijos keltų kompanijoje „Viking Line“. Pagrindinės šios kompanijos pajamos yra iš keleivių pervežimų. Šiemet „Viking Line“ pajamos iš keleivių I ketvirtį siekė 89,8 mln. eurų ir buvo 5,4 proc. mažesnės nei pernai. Pajamos iš krovinių gabenimo laivais siekė 11,7 mln. eurų ir buvo 3,7 proc. didesnės nei pernai. Tuo pat metu net 2 proc. iki 83,2 mln. eurų padidėjo bendros laivybos išlaidos. Labiausiai - net 17,6 proc. iki 11,2 mln. eurų didėjo laivų kuro kainos.

Nors šiemet kuro kainos gerokai didesnės „Viking Line“ metinių rezultatų tikisi geresnių nei 2016-aisiais, nes mažiau reikės dokuoti ir remontuoti laivus.

Viena didžiausių Baltijos jūroje Švedų kompanija „Stena Line“ savo 2017 m. sausio - kovo mėnesio finansinius rodiklius planuoja paskelbti tik šiandien, gegužės 29-ąją. Šios kompanijos rodikliai būtų įdomūs, nes ji turinti keltų iš Latvijos Liepojos ir Ventspilio uostų yra pagrindinis Klaipėdos uosto laivybos linijų konkurentas. Nuo 2010 metų Ventspilio uoste stebimas ryškus jūrų keltais plaukiančių keleivių  (2010 m. buvo 18,149 tūkst., o 2016 m - jau 114,52 tūkst.) ir lengvųjų automobilių augimas (nuo 8,99 tūkst. - 2010 m. iki 53,23 tūkst. 2016 m.).

Šiemet buvo skelbti duomenys, kad Ventspilio uoste jūrų keltais gabenamų keleivių ir lengvųjų automobilių srautai išaugo 10 proc., krovinių - apie 15 proc.

Bendrai rytinės Baltijos jūros šalių uostuose šiemet per I ketvirtį buvo gabenta 5,6 proc. daugiau ro ro krovinių. Augimas siekė 163,8 tūkst. tonų.