- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ir socialinės apsaugos ministrams susiginčijus dėl valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) rezervo fondo kaupimo, ministrų kabinetas galutinį sprendimą dėl šio fondo suformavimo turėtų priimti kitą savaitę.
„Tai bus pirmas žingsnis, kada bus ruošiamasi iš anksto galimoms finansinėms rizikoms. Šiandien dar galutinio sprendimo nepriėmėm, bet kitą trečiadienį, matyt, bus priimtas galutinis sprendimas“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė siūlymą sukurti „Sodros“ rezervinį fondą, kurio lėšų turėtų pakakti maždaug vienerius metus mokėti pensijas ir kitas socialines išmokas.
Anot L.Kukuraičio, fondą sudarytų du subfondai - vieno jų lėšos galėtų būti skirtos pensijoms, kitas subfondas būtų skirtas trumpalaikėms išmokoms - ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų - mokėti. Anot jo, fondų dydis bus toks pat, kaip ankstesnių metų „Sodros“ išlaidos pensijoms ir kitoms išmokoms - 2016 metais šios sumos siekė atitinkamai 2,45 mlrd. ir 635 mln. eurų.
Tačiau finansų ministras Vilius Šapoka pasiūlė lėšas kaupti į vieną fondą, nes, anot ministro, pensijoms skirtas subfondas būtų sukauptas didelis, tačiau antrajam tektų skolintis.
„Jeigu pažiūrėtume į trijų metų „Sodros“ pateiktus planus, tai iš pensijų draudimo rūšies pajamų dalis viršys išlaidų sumą ir tas perviršis remiantis teikiamu nutarimo projektu turi būti pervestas į atitinkama fondą. Tuo tarpu kitų draudimo rūšių pajamos nepadengs atitinkamų išlaidų. Net jeigu perkelsime skolą iš „Sodros“, grįšime į tą pačią situaciją ir kasmet vėl po kelis šimtus milijonų eurų auginsime skolą ir vėl kompensuosime palūkanas iš valstybės biudžeto“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo V.Šapoka.
Anot jo, kitąmet „Sodrai“ teks skolintis 300 mln. eurų, o 2019 metais - 250 mln. eurų.
„Nestabdydami šito nutarimo projekto siūlytume pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti „Sodros“ įmokos perskirstymą tarp draudimo rūšių, panaikinant deficitą ir užtikrinant vienodą rezervo kaupimą visoms socialinio draudimo rūšims, nes krizės atveju lėšos bus vienodai reikalingos tiek pensijoms, tiek kitoms socialinio draudimo išmokoms“, - siūlė finansų ministras.
V.Šapoka taip pat pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai inicijuoti „Sodros“ įstatymo pakeitimą ir išbraukti iš jo nuostatą dėl skolos kompensavimo iš biudžeto.
„Jeigu remiamės principu, kad tie biudžetai turėtų save išlaikyti, tai ši nuostata tikrai neprideda nei teisingumo, nei aiškumo“, - sakė finansų ministras.
Jam atsakydamas L.Kukuraitis patvirtino, kad lėšų trūkumas kitoms socialinio draudimo išmokoms kasmet yra didžiulės, tačiau suabejojo, ar šią problemą pavyktų išspręsti pasitelkiant vien „Sodros“ biudžetą.
„Ar nebus taip, kad tada reikės nuo pensininkų atimti ir atiduoti ligos ir motinystės išmokoms, kurios yra labai dosnios, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, o pensijos yra vienos mažiausių. Čia kažkiek yra politinis klausimas, bet tikrai galime inicijuoti diskusijas ir ieškoti geriausio sprendimo“, - kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Pasak V.Šapokos, kalbant apie „Sodros“ rezervo formavimą reikia kalbėti ne apie politinius dalykus, o apie rizikos valdymą.
„Jeigu bus sunkmetis, tai riziką teks valdyti tiek pensijų išmokų, tiek kitų socialinio draudimo išmokų atveju, tad šiuo požiūriu nėra prasmės vienoje vietoje formuoti didelį rezervą, o kitoje vietoje imti skolintis, dėti į iždo sąskaitą, primokėti, nes yra neigiamos palūkanos. Šiuo atveju reikia turėtų vieną bendrą rezervą“, - kalbėjo finansų ministras.
„Sodros“ biudžeto pajamos pernai buvo 3,518 mlrd. eurų, išlaidos - 3,516 mlrd. eurų (pajamos viršijo išlaidas 2,5 mln. eurų). Šiemet planuojamos „Sodros“ pajamos yra 3,739 mlrd. eurų, išlaidos - 3,708 mlrd. eurų, biudžeto perteklius - 31,6 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...