- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors kiaulių laikymo vietose afrikinis kiaulių maras (AKM) šiemet dar nenustatytas, AKM atvejų laukinėje faunoje ir surastų šernų gaišenų skaičius jau viršijo per visus 2016-uosius užregistruotą skaičių. Taip LRT.lt sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Vilija Grigaliūnienė.
AKM pirmą kartą Lietuvoje užfiksuotas prieš ketverius metus – 2014-ųjų sausio pabaigoje. VMVT specialistė pažymi, kad nuo tada nustatyti 68 šios ligos židiniai kiaulių laikymo vietose (3 komerciniuose ūkiuose ir 65 nekomerciniuose).
„Šiais metais AKM kiaulių laikymo vietose nenustatytas, bet kasmet ligos situacija laukinėje gamtoje tampa vis sudėtingesnė, liga vis sparčiau plinta nuo rytinės Lietuvos dalies į vakarinę, o tai kelia riziką kiaulių laikymo vietoms ne tik AKM užkrėstose zonose, bet ir dar AKM nepaliestuose regionuose.
2017-aisiais ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse buvo nustatytas didžiausias AKM protrūkių skaičius kiaulių laikymo vietose, užregistruota ir daugiausia užsikrėtusių šernų. 2017-aisiais Jurbarke, Mažeikiuose, Kalvarijose, Vilkaviškyje, Raseiniuose, o 2018-aisias – Akmenėje ir Joniškyje nustatyti nauji AKM atvejai šernų populiacijoje rodo viruso plitimo mastą, vadinasi, ir rizikos augimo tendencijas vis naujuose regionuose. 2018-ųjų sausio–kovo mėnesiais (iki kovo 19 d.) AKM atvejų laukinėje faunoje ir surastų šernų gaišenų skaičius jau viršijo per visus 2016-uosius užregistruotą skaičių“, – apgailestauja V. Grigaliūnienė.
Dešimtadalis ūkių nesilaiko saugos reikalavimų
Pasak pašnekovės, vadovaujantis ankstesnių metų patirtimi bei Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, natūraliai (jei neįsikiša žmogus) AKM virusas gamtoje gali plisti 2–3 km/mėn. Todėl lemiamas faktorius spartesniam ligos plitimui yra žmogiškasis, kai ūkininkai ar medžiotojai nesilaiko biologinio saugumo reikalavimų.
Dažniausiai ji užklumpa tuos, kurie nepasiruošę, tikisi, kad visi perspėjimai skirti ne jiems.
„Reikia suprasti – liga prasideda nuo vieno ūkio, nuo vieno židinio. Dažniausiai ji užklumpa tuos, kurie nepasiruošę, tikisi, kad visi perspėjimai skirti ne jiems. Vieno žmogaus nerūpestingumas gali sukelti problemų visam regionui.
Todėl ypatingą dėmesį VMVT specialistai skiria ūkių patikroms. Komerciniai ūkiai tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus. Šioms patikroms vykdyti yra sudaryta 20-ies didžiausią patirtį turinčių VMVT pareigūnų darbo grupė. Nekomerciniai ūkiai tikrinimai ne rečiau kaip kartą per metus. Šių ūkių patikroms yra pasitelkti įgaliotieji privatūs veterinarijos gydytojai“, – kalba V. Grigaliūnienė.
VMVT atstovės teigimu, ankstesnių metų statistika rodo, kad biologinio saugumo reikalavimų neatitikimų nustatoma vidutiniškai 10–15-oje proc. patikrintų ūkių. Šia statistika vadovaujamasi ir skelbiant išplėstas AKM buferines zonas.
„Pavyzdžiui, 2017-aisiais paskelbtoje buferinėje zonoje jos nustatymo pradžioje buvo registruoti 3736 smulkūs kiaulių laikytojai, kurie augino 14169 kiaules. Įvedus buferinę zoną per nustatytą terminą buvo paskerstos 1857 kiaulės (apie 14 proc.), kiti ūkininkai suintensyvino biologinio saugumo priemonių taikymą ir toliau augino kiaules.
Taigi, kelerių metų VMVT patirtis rodo, jog buferinių zonų paskelbimas anaiptol nereiškia, kad toje zonoje išskerdžiamos visos kiaulės“, – sako ji.
Kova gali trukti dešimtmečius
Pasak pašnekovės, konstatuoti, kad liga pasibaigė, galima tik tuomet, kai nėra registruojama nė vieno susirgimo atvejo nei laukinėje faunoje, nei kiaulių laikymo vietose.
„Deja, kol kas visuose regionuose, kuriuose nustatytas AKM, jis turi tendenciją plėstis ir pereiti į naujas vietoves.
Ispanijos ir Portugalijos, kuriose AKM virusas išplito 1960 metais ir tapo endemine liga, pavyzdžiai rodo, kad AKM – sunkiai įveikiama liga. Šios šalys su liga kovojo iki 1995 metų. O Italijoje, Sardinijos saloje, AKM pirmą kartą užregistruotas 1978 m., bet liga vis dar nepažabota – su ja kovojama iki šiol“, – pasakoja V. Grigaliūnienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...