- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Deloitte Legal“ paskelbė ketvirtojo tarptautinio tyrimo apie atleidimą iš darbo rezultatus. Šis tyrimas nagrinėja skirtingas darbo santykių nutraukimo darbdavio iniciatyva procedūras 45-iose šalyse bei pateikia darbdavio patiriamų išlaidų prognozes.
Atliekant tyrimą, atleidimo iš darbo išlaidos skaičiuojamos pagal 3 skirtingus scenarijus, sudarytus siekiant apimti kuo daugiau veiksnių, lemiančių išlaidas, pavyzdžiui, darbuotojo darbo stažas, darbo užmokesčio dydis ir panašiai. Lygintinos atleidimo iš darbo išlaidų sumos gautos sudėjus tokias atleidimo iš darbo atveju mokėtinas sumas: darbo užmokestis, mokamas darbuotojui įspėjimo laikotarpiu, išeitinė išmoka, socialiniai mokesčiai ir kitos išmokos. Atlikto tyrimo duomenys gali padėti įmonių vadovams geriau įvertinti galimas išlaidas, nepraleisti svarbių aspektų bei priimti pagrįstus įdarbinimo sprendimus.
Tyrimas parodė, kad nuo 2017 m. liepos 1 d., įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, Lietuva palieka valstybių, kuriose darbdaviai patiria didžiausias išlaidas, norėdami nutraukti darbo santykius, gretas. Pavyzdžiui, darbo santykių nutraukimas dėl objektyvių priežasčių su darbuotoju, turinčiu 4 metų darbo pas darbdavį stažą ir gaunančiu 30 000 eurų pastovaus ir 2 500 eurų kintamojo darbo užmokesčio per metus bei 4 000 eurų vertės metinę premiją, Lietuvos darbdaviui atsieitų daugiau kaip 11 000 eurų. Tai, kad Italijoje tokio paties darbuotojo atleidimas darbdaviui kainuotų daugiau kaip 50 000 eurų, Belgijoje – daugiau kaip 20 000 eurų, Prancūzijoje – apie 18 000 eurų, leidžia manyti, jog Lietuvoje darbdaviui tenkančios darbo santykių nutraukimo išlaidos nėra radikaliai didelės. Kita vertus, Maltoje, Vokietijoje ar kaimyninėje Latvijoje darbuotojo atleidimas iš darbo pagal analogišką scenarijų darbdaviui kainuotų kone perpus pigiau nei Lietuvoje. Mažesni darbuotojo atleidimo kaštai ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vengrija, Suomija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir kitos. Taigi lyginant su dauguma ES valstybių, Lietuvos darbdaviams darbo santykių su darbuotoju nutraukimas be darbuotojo kaltės vis dar kainuoja gana daug.
Tyrimo metu, įvertinus skirtingus scenarijus ir valstybes, nustatyta, kad darbo santykių nutraukimo be darbuotojo kaltės atveju Lietuva pagal brangumą užima 22-ąją vietą iš 35 lyginamų valstybių, o darbo santykių nutraukimo darbdavio valia atveju – 20-ąją vietą iš 30 lyginamų valstybių.
„Lietuva priėmusi naująjį Darbo kodeksą padarė neabejotiną pažangą, bet kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Šiandieną, deja, ir vėl esame ne pirmaujančių gretose. Tai reiškia, kad spręsti įsisenėjusias problemas nepakanka – reikia šiuolaikiško, inovatyvaus požiūrio“, – komentuoja advokatas ir „Deloitte Legal“ partneris Gintautas Bartkus.
Tiesa, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo santykių nutraukimo išlaidos, patiriamos Lietuvos darbdavių, gerokai sumažėjo. 2015 m. „Deloitte“ atlikto analogiško tyrimo duomenimis, darbo santykių nutraukimas su darbuotoju pagal anksčiau pateiktą scenarijų Lietuvos darbdaviui būtų atsiėjęs apie 20 000 eurų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei dabar. Tokius atleidimo iš darbo išlaidų pokyčius nulėmė naujajame Darbo kodekse nustatyti trumpesni įspėjimo terminai ir mažesnės išeitinės išmokos. Pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis senojo Darbo kodekso reikalavimais, darbdavys privalėtų įspėti darbuotoją apie atleidimą bent prieš 2 mėnesius ir išmokėti darbuotojui jo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tuo tarpu naujasis Darbo kodeksas aptariamu atveju numato 1 mėnesio įspėjimo terminą ir įpareigoja darbdavį išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Galima daryti išvadą, kad naujasis Darbo kodeksas pagerino Lietuvos darbdavių padėtį darbo santykių nutraukimo srityje, tačiau daugelyje tirtų valstybių, įskaitant ir daugelį ES valstybių narių, teisinis reglamentavimas yra visgi lankstesnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...