- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laiku neapmokėta vos keliolikos eurų sąskaita gali pakišti koją, siekiant gauti banko paskolą būstui. Ekspertai įspėja, kad vėluojančios įmokos už komunalines paslaugas gadina asmens kredito istoriją ir gali gerokai padidinti būsimos paskolos palūkanas. Tačiau, kaip rodo „manogile.lt“ pavyzdys, kai paskutinę mokesčių mokėjimo dieną sistema buvo „pakibusi“ ir neleido atlikti apmokėjimų, dėl įsiskolinimų kalti gali būti ne tik vartotojai, pro pirštus žvelgiantys į tvarkingą mokesčių mokėjimą.
Praranda tūkstančius eurų
Žmogaus kredito istorija – tai jo finansinio pajėgumo ir finansinės drausmės CV, kurį vertina bankas, svarstydamas paskolos suteikimo galimybes ir sąlygas. Gera kredito istorija padeda gauti palankesnes finansavimo sąlygas. Bloga kredito istorija gali pabloginti finansavimo sąlygas ir visai apriboti galimybes skolintis ir pirkti išsimokėtinai. Blogas finansinis „CV“ susiformuoja, kai skolinamasi dažnai arba neadekvačiai, taip pat neatsakingai žiūrint į mokestinius įsipareigojimus, tokius kaip atsiskaitymas už kredito įmokas, komunalines paslaugas ar telefoną.
„Vėlavimas atsiskaityti palieka pėdsaką kredito istorijoje, kurią skolinantis vertina finansų įstaigos, telekomunikacijų ir kitos įmonės. Net iš pirmo žvilgsnio nedidelė 10 ar 20 Eur skola, ypač, jei vėlavimai kartojasi, vėliau gali keliais šimtais, o kartais ir tūkstančiais eurų padidinti palūkanas už būstą, automobilio lizingą ar kitą prekę“, - sako Andrius Bogdanovičius, kredito biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Jaunimas nukenčia labiausiai?
Mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ duomenimis, atsiskaitymo įpročiai stipriai susiję su gyventojų amžiumi. Brandesnio amžiaus ir X kartos žmonėms mokesčių mokėjimas iki šiol tebėra vienas svarbiausių mėnesio pabaigos darbų. Tuo tarpu nemaža dalis jaunesnių, iki 35 metų amžiaus žmonių mokesčius moka nepastoviai, dažnai tiesiog užmiršdami arba nerasdami tam laiko.
„Žymi dalis mūsų sistemos vartotojų yra aktyvūs ir užimti jaunesnio amžiaus gyventojai. Jie ypač brangina savo laiką, kurio siekiame jiems sutaupyti. Tačiau porą minučių per mėnesį mokesčiams visgi privaloma skirti jau vien dėl to, kad vartotojas išsaugotų nepriekaištingą asmens kredito istoriją. Juk būtent šiems žmonėms yra aktualiausios būsto paskolos ar automobilio lizingas“, - teigia „Vienos sąskaitos“ direktorius Šarūnas Stanislovėnas.
Paskolų ekspertas Marius Jansonas pabrėžia, kad bet kurios paskolos palūkanų dydis yra stipriai susijęs su atsiskaitymo įpročiais. Pavyzdžiui, 10-20 Eur skola gali lemti 0,5 proc. didesnę banko maržą. Tai reiškia, jog, imant 100 000 Eur paskolą, bankui dėl savo skolos sumokama 10 000 Eur daugiau. „Įsivaizduokite, du žmonės ima vienodą 100 000 Eur būsto kreditą. Vieno žmogaus istorija tvarkinga, o kitas žmogus prieš 2-3 metus buvo susidūręs su skola. Žmogus, turintis gerą kredito istoriją, banke gaus 1,5 proc. banko maržą su 3,5 proc. palūkanų vidurkiu, bankui permokės 61 656 Eur, o kas mėnesį mokės 449 Eur. Žmogus, turintis problemų su kredito istorija, gaus 2 proc. banko maržą su 4 proc. palūkanų vidurkiu, permokės 71 870 Eur, o mėnesinė įmoka sieks 477 Eur. Tokiu būdu nedidelis banko maržos skirtumas įsiskolinimų turėjusiam žmogui kredito kainą per 30 m. pabrangins 10 214 Eur“, - patirtimi dalinasi paskolų ekspertas.
Informacija apie įsiskolinimus kredito istorijoje išlieka 10 metų. Jei įsiskolinimai kartojasi, skola neapmokama ilgesnį laiką, bankai tokį asmenį įprastai priskiria rizikingesnių klientų kategorijai.
Kaip išvengti skolų?
Mokėjimo sistemos „Viena Sąskaita“ atstovai rekomenduoja visus mėnesio mokesčius sumokėti ne vėliau kaip iki 28 mėnesio dienos. Gavę duomenis vėliau, teikėjai gali neįskaityti skaitiklių rodmenų ir pateikti sąskaitą su skola, nors realaus įsiskolinimo ir nėra.
Paskolų ekspertas M. Jansonas rekomenduoja planuoti finansus atsakingai ir kas mėnesį 10 proc. gaunamų pajamų atidėti į pinigų rezervą. „Jei susiklostė tokia situacija, kad įsiskolinimo išvengti negalite, patartina tartis su atsakingomis įstaigomis dėl skolų numatymo. Tai reiškia oficialų sutarimą dėl laikotarpių, per kuriuos bus padengti įsiskolinimai, o informacija apie juos nebus perduota antstoliams ar skolų išieškojimo įmonėms“, - pataria M. Jansonas.
„Creditinfo“ duomenimis, daugiau nei 234 tūkst. gyventojų savo kredito istorijoje šiuo metu turi įrašą apie delsimą atsiskaityti už finansines, ryšio, interneto, elektros tiekimo ir kitas paslaugas. Finansų, telekomunikacijų ir kitos įmonės taiko skirtingus terminus, kada patalpina praleisto mokėjimo įrašą kredito istorijoje. Terminų vidurkis – 45 dienos nuo dienos, kai įmoka ar sąskaita turėjo būti apmokėta. Prieš tai paslaugų tiekėjai informuoja vartotoją apie pradelstą skolą, siųsdami priminimus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų1
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...