- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) 5–6 metų amžiaus vaikų iš tėvų jau gauna kišenpinigių, o reguliarias pajamas iš šeimos biudžeto gauna beveik visi 7–19 metų vaikai ir jaunuoliai.
Vyresniam – daugiau
Tyrimo duomenimis, didesnę ar mažesnę sumą pinigų iš tėvų gauna ir didžioji dalis (70 proc.) mokyklą baigusių 20–23 metų jaunuolių.
Vaikų kišenpinigiai skiriasi kintant jų amžiui – kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau pinigų tėvai jam duoda smulkioms išlaidoms. Dažniausiai tėvai skiria iki 10 eurų per mėnesį 7–10 metų amžiaus vaikams, iki 30 eurų per mėnesį 11–15 metų paaugliams ir iki 50 eurų 16–19 metų jaunuoliams, o studentams trečdalis šeimų kas mėnesį skiria daugiau nei 100 eurų.
„Atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį šalyje ir į tai, kad dažna šeima augina kelis vaikus, bendra kišenpinigių suma per metus yra nemaža. Dėl to labai svarbu, kad gaunami pinigai patenkintų ne tik trumpalaikius poreikius, bet ir padėtų formuoti ilgalaikius asmeninių finansų planavimo ir valdymo įgūdžius“, – komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Svarbu ir mokyti
Tyrimas atskleidė, kad kas antra savo 5–6 metų mažamečiams duodanti kišenpinigių šeima tam skiria iki 5 eurų per mėnesį, o maždaug kas dešimta šeima (12 proc.) per mėnesį atseikėja net iki 30 eurų smulkioms vaikų išlaidoms.
„Kalbėti apie pinigus, supažindinti vaiką su monetomis, kupiūromis ir jų vertėmis tikrai reikėtų dar jam esant ikimokyklinio amžiaus, nes vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir taip bus apstu naujų dalykų, kuriuos jis turės išmokti. Atsižvelgdami į kitus vaiko gebėjimus, pavyzdžiui, ar jis tik pažįsta skaičius, ar jau moka sudėti ir atimti, galite pažaisti įvairius žaidimus. Pradėti galima nuo paprasčiausio monetų rūšiavimo“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.
J. Cvilikienė pabrėžia, kad mažiems vaikams taip pat svarbu paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai ir kokios gali būti jų formos. Svarbu kalbėtis, kad pinigai neatsiranda iš „dėžės prie parduotuvės“, o yra uždirbami.
Remiantis apklausos duomenimis, tik 16 proc. tėvų apie pinigus su ikimokyklinukais kalbasi išsamiai, o 14 proc. nesikalba visiškai, tikėdamiesi, kad su pinigais ir finansiniais procesais vaikas susipažins savaime. Panašios tendencijos pastebimos ir kitose amžiaus grupėse. Apskritai tyrimas atskleidė, kad apie finansus daugiau kalba didesnes pajamas gaunantys mieste gyvenantys tėvai.
Domėjimasis finansais blėsta
Tyrimo duomenimis, tik trečdalis tėvų reguliariai teiraujasi savo 11–15 metų amžiaus vaikų, kam ir kur jie išleido savo kišenpinigius, o 16–19 metų amžiaus grupėje reguliariai besidominčiųjų skaičius sumenksta iki 14 proc., ir tik labai nedidelė dalis tėvų tikrina savo vaiko banko sąskaitą internete.
„Šie skaičiai tik patvirtina tėvų dėmesio stoką vaikų finansiniams klausimams šeimoje, nes vaikui augant didėja ne tik jo finansiniai poreikiai, bet ir iššūkiai. Be to, tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai 11–15 metų paauglių ir beveik pusė 16–19 metų jaunuolių savo kišenpinigius išleidžia saldumynams ir užkandžiams, tai yra nebūtiniems poreikiams tenkinti. Greičiausiai dėl to net 22 proc. 16–19 metų jaunuolių, anot jų tėvų, visai netaupo“, – teigia finansų ekspertė.
Pasak jos, skirtingo amžiaus vaikams turėtų būti duodami ne tik pinigai, bet ir keliami skirtingi finansinės elgsenos lūkesčiai bei užduotys. Mokomasi, kaip dalį pinigų atsidėti trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams, įvertinti būtinas ir nebūtinas išlaidas, formuoti taupymo ar net skolinimo bei skolinimosi įgūdžius.
Vis dar grynieji
Atliktas tyrimas parodė, kad populiariausia kišenpinigių forma yra grynieji: tik kas dešimtas 11–15 metų paauglys pinigų smulkioms išlaidoms gauna į savo banko sąskaitą. Elektroninių kišenpinigių gauna beveik 30 proc. 16–19 metų jaunuolių ir tik baigus mokyklą šis skaičius perkopia 50 procentų.
„Paradoksalu, kad dabartiniai vaikai dažnai puikiai pažįsta įvairias technologijas, sklandžiai naudojasi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ir įvairiomis programėlėmis. Neretai – geriau už savo tėvus. Tačiau naudojimasis išmaniais kasdienių finansų planavimo ir valdymo įrankiais nuo suaugusiųjų atsilieka. Iš dalies taip yra todėl, kad mokiniai smulkius pinigus dažniausiai išleidžia vietose, kuriose nėra galimybės atsiskaityti kortele, pavyzdžiui, mokykloje. Be to, vaikai turi mažiau teisinių ir techninių galimybių naudotis internetine arba išmaniąja bankininkyste“, – skirtumus komentuoja J. Cvilikienė.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu Lietuvos gyventojų tyrimą apie kišenpinigius vaikams šių metų birželio mėn. atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1008 respondentus Lietuvoje. Apklausoje dalyvavę tėvai turi vaikų nuo 5 iki 23 metų amžiaus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...