- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Renovacijos procesui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atidžiau pasidomėti renovacijai naudojamų medžiagų kokybe. Atliekant patikras nustatyta, jog kai kuriais atvejais naudojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Labai pavojingais įvardijami gaisrai daugiabučiuose, nes galimybės iš tokio gaisro išsigelbėti – itin ribotos.
Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos narys, sertifikuotas auditorius ir gaisro rizikos vertintojas Martynas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad pastatų fasadų šiltinimui Lietuvoje dažnai naudojamos pigios medžiagos, kurios tuo pačiu yra ir itin degios.
„Namo renovacijos metu, dengiant fasadą, pavyzdžiui, putplasčiu, jis yra paliekamas atviras tol, kol padengiamas visas pastatas, tik tuomet imamasi jį dengti apsauginiu tinko sluoksniu. Iki visiškos izoliacijos kilus gaisrui, iš tokio pastato išsigelbėti gali būti sudėtinga. Be to, ir izoliuotame, tačiau degiomis medžiagomis apšiltintame name, iki galo jaustis saugiam – sunku. Šiuo metu itin trūksta specialistų, gebančių tinkamai apsaugoti fasadines sistemas su degia termoizoliacija. Tikrindami randame nemažai broko, nes užtikrinti mažus tinko storius jautriose fasado vietose sudėtinga“, – aiškina specialistas.
Praėjusiais metais Gaisrinių tyrimų centro ir lydinčių kokybės patikrinimo organizacijų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais ant pastatų fasadų montuojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Dar pavojingiau, kai didelio degumo medžiagos, naudojamos šiltinimui iš vidaus. Tyrimų duomenimis, 20 m² patalpa ugnimi ir dūmais gali visiškai užsipildyti per pusantros minutės, kuomet ugnies plitimas mineraline vata nefiksuojamas net ir po kelių valandų.
Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikos vertintojo Ramūno Juso teigimu, gaisrai renovuojamuose daugiabučiuose kelia pavojų ne tik turtui, bet ir gyvybei. Jei pastato viduje ar išorėje yra daug degių medžiagų, ugnis jomis plinta ne minutėmis, o sekundėmis. Jei renovuojamas 12 ar 16 aukštų namas, degių medžiagų naudojimas gali tapti pražūtingu.
M. Matulevičius primena, kad statyboms ar renovacijai naudojant degias medžiagas, ugnis yra tik vienas iš gaisro pavojų.
„Žemos degumo klasės medžiagos yra labai toksiškos. Kilus gaisrui ir medžiagoms ėmus stipriai degti, o patalpai prisipildžius dūmų, susidaro vadinamasis „flash-over“ efektas. Ugnis ima plisti toksiškomis dujomis. Žmonėms jos labai pavojingos: 3–4 pilni įkvėpimai ir prarandama sąmonė, tad naktį kilus gaisrui daugiabutyje miegantys žmonės, esant papildomoms pavojingoms aplinkybėms, gali taip ir neprabusti, nepamatyti atvirų liepsnų. Daugelis žmonių dėl gyvenamuosiuose namuose kilusių gaisrų nukenčia ne nudegę, bet apsinuodiję be galo toksiškais dūmais“, – aiškina M. Matulevičius.
Draudimo bendrovės specialistas pastebi, kad daugiabučių renovacijos metu gyventojai turėtų labiau domėtis, kokios medžiagos yra naudojamos modernizuojant pastatą.
„Rengiant daugiabučių namų renovacijos planą, gyventojams yra pateikiami du projektai – A ir B. A projektas yra parengtas naudojant bazines medžiagas, yra pigus. B – brangesnis. Kaina yra vienintelis skirtumas, kurį pamato gyventojai. Bet, jei imsime skaičiuoti, matysime, kad nedegių medžiagų naudojimas pridės vos kelis eurus per mėnesį prie sąskaitos, tačiau užtikrins nepalyginamai didesnį būsto saugumą, ilgaamžiškumą. Draudikai turbūt geriausiai žino, kad galvojimas, jog savo bute gaisro tikrai pavyks išvengti – labiau panašus į saviapgaulę, galinčią turėti skaudžių pasekmių. Be to, vargu ar galite garantuoti už kaimyną, kuriam elgiantis neatsargiai sukeltas gaisras sunaikins visą jūsų turtą ir sukels grėsmę gyvybei“, – sako specialistas.
2016–2017 m. Lietuvoje renovuota beveik 1,2 tūkst. namų, nuo 2013 m. – beveik 2 tūkst. daugiabučių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...