- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tempai: Šiaurės jūroje vienas po kito dygsta vėjo jėgainių parkai.
-
Kroviniai: specializuotame vėjo jėgainių ir kitų sunkiasvorių krovinių terminale įrengtas 600 tonų galios kranas ir speciali krantinė baržoms priimti.
-
Perspektyvos: R.Schneideris pristatė Cuxhaveno uostą su didžiulėmis laisvomis teritorijomis.
-
Energetika: vėjo jėgainių parkų prie Vokietijos krantu schema.
-
Išskirtinis: specializuotas laivas vėjų jėgainės įrangos laivas „Kugelbake“.
-
Ryšis: Klaipėdoje statytas „Windlift1“ dirba Šiaurės jūroje ir operuojamas iš Cuxhaveno.
Vienintelis Lietuvos uostas Klaipėda turi žymiai daugiau panašumų su pagal krovą nedideliu Vokietijos Cuxhaveno uostu nei su netoli jo esančiu Hamburgu.
Išskirtinis automobilių uostas
Pirmiausia, tiek Klaipėda, tiek Cuxhavenas yra valstybės valdomi uostai. Tik Klaipėda priklauso Susisiekimo ministerijai, o Cuxhavenas – Žemutinės Saksonijos žemei. Tai vienas iš retesnių atvejų, kai Vokietijos uostas nėra municipalinis, tai yra priklauso savivaldai.
Didžiausias skirtumas yra tai, kad visas Cuxhaveno uostas išnuomotas vienam privačiam operatoriui. Klaipėdos uoste privačių krovos kompanijų yra beveik 20.
Didžiulis skirtumas ir tarp krovos. Kai Klaipėdos uostas krauna per 38 mln. tonų krovinių per metus, Cuxhavenas jų skaičiuoja beveik 10 kartų mažiau. Bet šio Vokietijos uosto įspūdingiausias rodiklis yra apie 400 tūkst. lengvųjų automobilių krova per metus. Iš Cuxhaveno vokiški automobiliai – apie 300 tūkst. vienetų per metus keliauja į Didžiąją Britaniją, Švediją, Norvegiją, o iš kitų šalių, pagrinde Anglijos, atplukdoma apie 100 tūkst. vienetų. Cuxhavenas – pagrindinis Vokietijos tautos automobilio „Volkswagen“ eksporto uostas.
Vienas didžiausių automobilių gabentojų yra Danijos kompanijos DFDS aptarnaujamos keltų linijos iš Cuxhaveno į Imingemą ir Southemptoną. Cuxhavenas Šiaurės jūroje, panašiai kaip Klaipėda – Baltijos jūroje yra svarbūs, netgi atraminiai DFDS kompanijos keltų uostai.
Prie pat Šiaurės jūros esantis Cuxhavenas ypač patogus jūrų keltų laivybai. Iš jo eina keltų ir kitos laivybos linijos ne tik į Angliją, bet ir į Norvegiją, Švediją, Daniją. Ypač palanki linija pagal visą Norvegijos vakarinę pakrantę. Pradėta kaip Norvegijos vidaus aprūpinimo linija ir finansuota šios šalies vyriausybės, ji tarpo tarptautine, nes laivai užsuka į Olandijos ir Vokietijos Cuxhaveno uostą. Linijoje plaukioja du suskystintomis gamtinėmis dujomis varomi laivai.
Jėgainės keliauja į Klaipėdą
Klaipėda ir Cuxhavenas yra prie skirtingų jūrų, su skirtingomis oro ir netgi laivybos sąlygomis – ten nuolatiniai potvyniai ir atoslūgiai, ko pas mus nėra. Bet šio uosto operatoriaus „CWH & Cuxport“ atstovas Rolandas Schneideris surado bent keltą bendradarbiavimo tarp Klaipėdos ir Cuxhaveno uostų pavyzdžių. Ir juos sieja vėjo jėgainės.
Jis prisiminė atvejį, kaip iš Vokietijos buvo surenkamos senesnės modifikacijos vėjo jėgainės, kaupiamos Cuxhaveno uoste. Iš ten pakrautos ir laivu išgabentos į Klaipėdą, o iš ten geležinkeliais į Kazahstaną.
Buvo prisiminta ir kita bendradarbiavimo logistikos schema. Ir Anglijos sunkiasvoriai kroviniai DFDS keltais atgabenti į Cuxhaveną. Čia pakrauti ant baržų ir Kylio kanalu, kuris prasideda netoli nuo Cuxhaveno esančiame Brunsbiutelyje nugabenti į Kylį. Ten pakrauti į DFDS ketus ir išgabenti į Klaipėdą.
Bendrai Cuxhavenas yra laikomas Vokietijos vėjo jėgainių sostine. Čia netgi įrengtas specializuotas vėjo jėgainių krovos terminalas, veikia vėjo jėgainių korpusų arba stovų gamykla. Šalia to terminalo statoma kompanijos „Siemens“ gamykla, kuri gamins vėjo jėgainių detales.
Specialiame vėjo jėgainių terminale sumontuotas 600 tonų keliamosios galios kranas. Jo pagalba vėjo jėgainės kraunamos į baržas ir plukdomos į Šiaurės jūrą. Stebina Šiaurės jūros Vokietijos dalies jūrlapis, kur pavaizduoti vėjo jėgainių parkai. Šiaurės jūra tarsi nusėta vėjo jėgainių parkais. Iš jų į krantą nutiesti trys energiją surenkantys jėgos kabeliai.
Neatsitiktinai Cuxhavene stovi tiek vėjo jėgainių montavimo, tiek jų aptarnavimo laivas. Yra ir netgi specializuotų laivų, kurie skirti surinkti šiukšlėms iš vėjo jėgainių platformų, kur nuolat gyvena ir dirba žmonės.
Jei Lietuva aktyviau imtųsi statyti vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje visai įmanoma, kad ryšys su Cuxhaveno uostu dar padidėtu. Į Klaipėdą galėtų būti gabenami naujos kartos vėjo jėgainės, kurių mentės ilgis net 78 metrai.
Plukdo krovinius ir iš Klaipėdos
Dar didesnį sąryšį su Klaipėdos uostu turi Šiaurės jūroje sunkiasvorius krovinius gabenanti, vilkikus, baržas, vėjo jėgainių statybos laivus turinti, kai kuriuos nuomojanti laivybos kompanija „Otto Wulf & Co“. Kompanija registruota Cuxhaveno uoste. Klaipėdoje esančioje bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“ buvo statytas jos vėjo jėgainių statybos ir aptarnavimo laivas „Windlift1“, kuris išnuomotas.
„Otto Wulf & Co“ vykdantysis direktorius Andreas Wulfas teigė, kad užsakyti statyti ir daugiau laivų Klaipėdoje, bet pastaruoju metu Lenkijoje esančios laivų statyklos siūlo palankesnes kainas.
A.Wulfas didžiavosi, kad jų kompanija gabeno itin didelio pajėgumo 7 megavatų jūrų jėgainių dalis, kurių didžiausios svoris buvo 1200 tonų. Vienos tokio jėgainės pakanka aprūpinti visus metus 24 tūkst. namų. Jos sumontavimas jūroje be kabelio trunka 3,5-4 paras.
A.Wulfas teigė, kad jų kompanija netgi turi specializuotą laivą „Kugelbake“ vėjo jėgainių detalėms ir kitiems sunkiems kroviniams gabenti. Į jį kroviniai įvežami, nes pakelti didžiulio svorio krovinius neįmanoma. Anot A.Wulfas, šis laivas galėtų atplaukti ir į Klaipėdą, jei čia būtų pradėtos gaminti didelės vėjo jėgainių dalys.
Taip pat A.Wulfas prisiminė ir 2750 tonų svorio detalę, kurią jų kompanija barža išgabeno iš Klaipėdos „Vakarų laivų gamyklos“. O didžiausia detalė, kurią gabeno jų kompanija buvo 3800 tonų. Tokio svorio pramonės įrenginys iš Vokietijos buvo išgabentas į Nigeriją.
A.Wulfas minėjo, kad jų kompanija yra patenkinta laivo „Windlift1“ darbus, nors jo statyba ir vyko sunkiai. Vėjo jėgainės Vokietijoje vystomos sparčiai, valstybės politika tuo požiūriu yra palanki, nes Vokietija stengiasi didinti vėjo jėgainių parkus ir mažinti atominės energetikos naudojimą.
„Naujo vėjo jėgainių parko pastatymas jūroje kainuoja apie 1,8 mlrd. eurų, o tokio pat pajėgumo branduolinės elektros uždarymo kaina apie 2,5 mlrd. eurų. Todėl vėjo jėgainių parkai turi ateitį. Juo labiau, kad elektros energija Vokietijos jūros jėgainių parke yra 7,5 euro cento už kilovatvalandę“, – teigė A.Wulfas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...