- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ūkio ministerijos skatinama klasterių plėtra leidžia mažiesiems tapti dideliems ir imtis ambicingų projektų ne tik šalyje, bet ir visame pasaulyje.
Nauda mažiesiems
Ūkio ministerija daug dėmesio skiria klasterizacijos procesui plėtoti. Lietuvos klasterių plėtros koncepciją ministerija patvirtino 2014 m., o 2017 m. rudenį koncepcija buvo atnaujinta ir papildyta.
Valstybės lygiu nuolat kuriama klasteriams palanki aplinka, plėtojami tarptautiniai ryšiai ir skatinama įsilieti į tarptautinius klasterius, siekiama Lietuvoje turėti aukšto lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančius klasterius. Lietuvos įmonių sėkmė ateityje priklausys nuo jų sugebėjimo kurti sparčiai ir daug įvairių produktų, atrasti naujų nišų, skaitmeninti procesus ir diegti paslaugų, produktų bei gamybos naujoves.
„Mums dalyvavimas klasterio veikloje padėjo laimėti ne vieną didelio masto tarptautinį projektą“, – teigė įmonės „Softneta“ direktorius Vytautas Baublys. Jo vadovaujama bendrovė veikia Informacinių technologijų medicinoje klasteryje. Jame iš viso yra apie 170 darbuotojų. „Su tiek specialistų galime imtis didelių užsakymų. Be to, klasteryje susitelkę įvairių specialybių žmonės, todėl klasterio įmonės gali siūlyti daugiau įvairių paslaugų, tarp jų ir tas, kurių pačios įmonės neteikia, bet jas gali pasiūlyti klasterio partneriai“, – aiškino V.Baublys.
Dalyvavimas klasteryje įmonei padeda laimėti užsakymus pagal mokslinių programų „Horizontas 2020“, EUREKA „Eurostars“ projektus.
Atveria kelius į naujas rinkas
Lietuvos automobilių dalių gamintojų ir eksportuotojų asociacijai priklausančios įmonės „Eoltas“ vykdomasis direktorius Marijus Montvilas taip pat pritarė, kad klasteris sustiprina įmonių poziciją eksportuojant gaminius. „Pavieniui mes netgi Europos mastu būtume niekas. Dabar galime pasiūlyti labai plačią paslaugų įvairovę tarptautinėje rinkoje“, – sakė jis.
Šiuo metu klasteriui priklauso šešiolika įmonių. Visos jos nėra konkurentės, o papildo viena kitą. Klasterio nariai aktyviai dalyvauja tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų projektuose, tarptautinėse parodose ir verslo misijose.
Idėjų kaita
Ūkio ministerijos parama klasteriams džiaugiasi ir bioenergetikos įmonės bei su jomis bendradarbiaujančios mokslo ir studijų institucijos. Biojėgainių vystymo klasterio valdybos pirmininkas Arvydas Augustaitis tvirtina, kad valstybės kryptis remti klasterius pagelbėjo bioenergetikos įmonėms, kurių veikla yra labai priklausoma nuo politinių sprendimų. „Būdami klasteryje sutvirtėjome ir sulaukėme palankesnio požiūrio į inovatyvią biodujų ir biometano gamybą“, – teigė A.Augustaitis.
Būdami klasteryje sutvirtėjome ir sulaukėme palankesnio požiūrio į inovatyvią biodujų ir biometano gamybą.
Šiame klasteryje dalyvauja biodujų ir biometano gamyba, ekologiniu ūkininkavimu bei perdirbimu, biomasės energetika užsiimančios įmonės, taip pat mokslo institucijos – Lietuvos energetikos institutas (LEI), Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU). „Inovatyvi biodujų gamyba, tai švarios trąšos be agresyvaus azoto ir tai yra labai tinkama ekologiniams ūkiams, be to, pagaminamas biometanas, kuris gali būti naudojamas kaip antros kartos biodegalai transportui ir žemės ūkio technikai. LEI ir ASU padeda kurti mokslines idėjas. Šis bendradarbiavimas duoda gerų rezultatų. Taigi sukuriama efektyvi sinergija tarp įvairių įmonių ir institucijų“, – sakė A.Augustaitis.
Klasteriai apima įvairias sritis
Daugiausia klasterių kuriasi paslaugų sektoriuje – informacijos ir ryšių technologijų, sveikatos, turizmo, kūrybinių industrijų. Apdirbamosios pramonės sektoriuose daugiausia klasterio darinių kuriasi chemijos pramonės bei maisto ir gėrimų pramonės sektoriuose. Klasteriai kuriasi taip pat tekstilės, medienos ir baldų pramonės sektoriuje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...