- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pastaruosius 6 metus Lietuvos maitinimo sektoriaus įmonių skaičius augo 75 procentus. Dėl itin aršios konkurencijos siekdamos išlikti rinkoje naujos įstaigos griebiasi triukų – bando išsiskirti įdomiu prekės ženklu, nuolaidomis, pasiryžimu pildyti kiekvieną kliento užgaidą.
Klientų spaudimas išties didelis – vieniems norisi sveikesnių, vegetariškų ar veganiškų patiekalų, kitiems – didesnės skonių įvairovės, vaikiško meniu ar daugiau gėrimų. Norų sąrašas neturi pabaigos, bet ar tai, ko nori klientas visada yra tai, ko reikia įmonei?
„Sėkmingais laikomi kavinių ir restoranų prekės ženklai turi išskirtinę poziciją, aktyviai atstovauja bei gina prekės ženklo vertybes, išlaiko autentiškumą. Šiuolaikinis vartotojas yra reiklus ir turi daugiau laisvės bei galimybių daryti įtaką prekės ženklui nei bet kada anksčiau. Nepaisant to, prekės ženklas negali susikoncentruoti tik į vartotojo lūkesčius, kadangi tokiu būdu prarastų autentiškumą“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė Kristina Svaravičiūtė, savo moksliniame darbe kalbinusi „DonutLAB“ bei „Jurgis ir drakonas“ atstovus ir bandžiusi išsiaiškinti, kiek sėkminga įmonė gali pasiduoti klientų įtakai neprarasdama savo identiteto.
Klientus gerbia, bet jiems nepataikauja
Vienas iš kavinės „DonutLAB“ įkūrėjų Justas Višinskas tyrimo metu atskleidė, kad nors klientus itin gerbia, kai kalba pasisuka apie strateginius įmonės sprendimus, jų pozicija ne visada yra nuolanki. „Vartotoją laikome esminiu prioritetu, jo apsilankymo maitinimo įstaigoje metu stengiamasi suteikti gerus potyrius, palikti malonų įspūdį užtikrinant kokybišką produktą, aptarnavimą bei malonią aplinką, bet laikui bėgant išmokome, kad negalima įtikti kiekvienam žmogui, nes nuomonių yra tūkstančiai, visi nori skirtingų dalykų“, – sako J. Višinskas.
Įmonės atstovas prisimena incidentą su veganų bendruomene, kai iš jų sulaukė spaudimo į asortimentą įtraukti veganiškų spurgų. „Mes pasakėme jiems tiesą – spurga nėra pats sveikiausias maistas, tai „maža nuodėmė“, kaloringas produktas ir siekdami likti prie turimo, amerikietiškų spurgų, asortimento sulaukėme jų bendruomenės nemalonės“, – pasakojo J. Višinskas.
Šeimos versle požiūris į klientą skiriasi
Kiek kitokios bendravimo su klientais pozicijos laikosi šeimyniškas idėjas puoselėjantys ir klientus svečiais vadinantys, Vilniuje ir Kaune veikiantys restoranai „Jurgis ir drakonas“. Pasak šeimos įmonėms vadovaujančios Odetos Bložienės, su svečiais jie kalbasi nuolat – ir restoranuose, ir socialiniuose tinkluose.
„Išsiskiriame tuo, kad nors esame šeimos restoranas šeimai, tačiau tenkiname ir kitokios gyvensenos taisyklėmis besivadovaujančių poreikius: turime pasiūlymų nevalgantiems mėsos ar žuvies, taip pat veganams, netoleruojantiesiems glitimo. Ypatingiems svečių susibūrimams galime paruošti maistą, atsižvelgdami į bet kokius alergenus“, – pasakoja O. Bložienė.
Anot įmonės vadovės, tai nereiškia, kad jų meniu formuoja svečiai, tačiau į jų poreikius ir pageidavimus atsižvelgiama: „Pavyzdžiui, kauniečiai turi mažiau progų paragauti „Beatos ledainės“ ledų, tačiau juos labai mėgsta, todėl čia galima rasti didesnį jų asortimentą. O štai viena viešnia pasiūlė į naują valgiaraštį įtraukti šaltą arbatą, kurią specialiai jai pagamino restorano darbuotoja, ir arbata jau atsirado naujajame meniu“.
Pasak restoranų ir kavinių veiklą analizavusio K. Svaravičiūtės, tyrimas atskleidė, kad prekės ženklo santykių su vartotoju negalima vertinti vienareikšmiškai – svarbiausia, kad prekės ženklo pozicija vartotojo atžvilgiu derėtų su visa kita įmonės komunikacija ir prekės ženklo įvaizdžiu bei būtų išlaikomas vientisumas.
„Jei komunikacija drąsi, nestandartinė ir santykis, bendravimo tonas gali būti išskirtinis, tačiau jei kompanija atstovauja tradicines šeimos vertybes, jos santykis su vartotoju turi atitikti pasirinktą poziciją“, – sakė tyrimo „Lietuvos maitinimo paslaugų sektoriaus įmonių prekės ženklų kūrimo koncepcija: daugybinių atvejų analizė“ autorė (darbo vadovas – doc. dr. Justas Nugaras).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...