Ko Klaipėda traukia Latvijos statybininkus?

Priverstos dirbti Lietuvoje

Tai patvirtino vienos iš nuolat Klaipėdos uoste dirbančios hidrotechnikos statybos darbų kompanijos BMGS valdybos pirmininkė Svetlana Afanasjeva. Ji davė interviu Latvijos laikraščiui „Diena Bizness“, kur apgailestavo, kad kompanija priversta dirbti Latvijos uostuose, o jų pagrindinio konkurento – Klaipėdos uosto statybose.

„Vystome kaimyninės šalies uostą, padedame Lietuvos ekonomikos augimui. Galvojame apie Latviją, norime kelti jos ekonomiką, bet realiai didiname Lietuvos tranzito verslą“, - pastebėjo ji. 

Latvijoje svarstoma, kodėl susidarė situacija, kai jos kompanijos, ne tik BMGS, bet ir kitos priverstos dirbti Lietuvoje.

„Ventspilio ir Rygos uostuose vystymo programos gerokai vėluoja. Paimkime, kad ir tą pačią Krivu salą Rygos uoste. Pradžioje buvo suplanuota, kad ji pradės veikti 2018 metais. Bet projektas sustojo. Mums su darbo jėga ir resursais neįmanoma laukti, kada kas prasidės. Mes norime uždirbti, todėl esame priversti ieškoti darbo kitur. Klaipėdos uoste nuolat yra darbo, vyksta statybos ir palyginti su Latvijos uostais, vyksta nuolatinis jo augimas“, - aiškino S.Afanasjeva.

Pagyros Klaipėdai

Vienos didžiausių Latvijos statybos kompanijos vadovė įžvelgia, kad Klaipėdos uostas yra gerokai patrauklesnis nei Latvijos uostai. Pirmiausia jai patinka tai, kad Klaipėdos uostas turi aiškią ir tikslią vystymosi iki 2020 metų strategiją. Taip pat dėliojamas Klaipėdos uosto vystymo 25 metų planas.

„Klaipėdos uoste yra ne šiaip sau planas ant popieriaus. Bet tas planas ir nuosekliai vykdomas. Jei yra kokie nors sutrikimai – tai ne ilgesniam kaip 2-3 mėnesių laikotarpiui. Tai ir lėmė, kad Klaipėdos uosto vystymo dinamika yra teigiama. Jis vienintelis tarp rytinės Baltijos jūros šalių, kur krovinių krova nuolat ir stipriai auga“, - pastebėjo S.Afanasjeva.

„Rygos uostas, anot jos, pagal savo galimybes galėtų krauti 30-40 proc. daugiau nei Klaipėda. Tačiau Klaipėdos uoste mąstoma apie visai naują vystymosi perspektyvą. Jis nori statyti išorinį uostą šalia Klaipėdos. Jei tai jam pavyks Klaipėda taps labai rimtu konkurentu Latvijos ir Estijos uostams“, - vertino Latvijos verslininkė.  

Ginčijosi teismuose

BMGS – Latvijoje žinoma kompanija. Ji sukurta nuo 1952 metų veikusios „Belmorhidrostroj“ bazėje. BMGS skelbia, kad ji Klaipėdoje 1972 metais pastatė Vakarų laivų gamyklos bazę, 1986 metais – Tarptautinę jūrų perkėlą,1996 metais dalyvavo Klaipėdos naftos terminalo rekonstrukcijoje. Šios kompanijos filialas Lietuvoje atidarytas 2001 metais. Per tą laiką Klaipėdos uoste ji rekonstravo 5 ir 6, taip pat 143A krantines, statė suskystintųjų gamtinių dujų terminalą prie Kiaulės nugaros. 2016 metais ji Klaipėdos uoste atliko Smiltynės keleivių prieplaukos dalies rekonstrukciją, 2015 metais pertvarkė 43-45 krantines.

„Mes pakeitėme kompanijos politiką. Pradžioje darbuotojus į Klaipėdą veždavomės iš Latvijos, bet dabar susiradome vietinius statytojus ir netgi inžinierius. Per artimiausius 2-3 metus planuojame dar plėsti savo veiklą Lietuvoje“, - aiškino S.Afanasjeva.

Klaipėdos uoste BMGS buvo įsivėlusi ir į teismus dėl uosto objektų. Ji 2015-2016 metais buvo apskundusi Uosto direkcijos konkursą, kurio laimėtoja buvo pripažinta kita Latvijos kompanija „Latvijas tilti“. BMGS įrodinėjo, kad „Latvijos tilti“ už krantinių 67 ir 68 statybos darbus buvo pasiūliusi neįprastai mažą kainą. Kol vyko ginčai teismuose, kuriuos Uosto direkcija laimėjo, keitėsi statybos darbų įkainiai ir konkurso laimėtoja „Latvijos tilti“ atsisakė vykdyti sutartį. Tuomet dėl to objekto buvo deramasi su antroje vietoje buvusia BMGS, kurios kaina konkurse, kurį skundė, buvo 1,7 mln. eurų didesnė. 

Klaipėdoje netgi buvo kilę nuomonių, kad galbūt Latvijos kompanijos daugiau nei metus vilkino projektą dėl didelės konkurencijos tarp Latvijos ir Lietuvos uostų.