- Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mes puikiai atpažįstame tiek savus, tiek užsienio valstybių banknotus bei monetas, bet ar žinome, kaip jie atkeliauja į mūsų pinigines ir kišenes, iš ko gaminami ir kiek jų yra pasaulyje? Pavyzdžiui, ar žinote, kad banknotai gaminami ne iš popieriaus ir tai, kad tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji, klausia LRT RADIJO laida „PIN kodas“.
Labiausiai pasaulyje paplitusi valiuta – doleris. Sakoma, kad doleris ir Afrikoje doleris, todėl du trečdaliai iš daugiau kaip 1,3 trilijono grynųjų dolerių cirkuliuoja už JAV ribų. O jei ši valiuta atrodo amžina, taip tikrai nėra su jos banknotais. Skaičiuojama, kad vidutiniškai dolerio banknotas susidėvi per puspenktų metų, o štai vieno dolerio banknotas neišgyvena nė pusantrų.
Beje, jei manote, kad banknotai – popieriniai, irgi klystate. Tris ketvirčius banknoto sudaro medvilnė. Likusį ketvirtadalį – linas.
O Jungtinės Karalystės 5 svarų banknotas pagamintas iš plastiko. Jis toks tvirtas, kad internete galima rasti ne vieną vaizdelį, kaip žmonės jį naudoja vietoje adatos patefone ir taip gali klausytis savo vinilinių plokštelių. Tokį patį triuką, anot internautų, galima atlikti ir su Australijos penkių dolerių banknotu.
Naujojo svaro banknoto kūrėjai sako, kad jis gali atlaikyti skalbimą, todėl yra saugesnis, patvaresnis ir švaresnis. Beje, kalbant apie švarą – banknotai yra vienas nešvariausių daiktų planetoje. Pavyzdžiui, gripo bakterijos ant jų gali išsilaikyti dvi savaites. Dėl to sveikatos specialistai rekomenduoja nusiplauti rankas palietus banknotus.
Vis dėlto, jei pagalvojate apie pasaulyje cirkuliuojančius pinigus, įsivaizduojate šlamančius banknotus ir žvangančias monetas, reikėtų šiek tiek pasitaisyti. Dabar reikėtų įsivaizduoti tylius skaitmeninius duomenis, nes tik 8 proc. pasaulio pinigų yra grynieji. Didžioji dalis planetoje cirkuliuojančių pinigų jau yra elektroniniai.
Nors pinigai keliasi į elektroninę erdvę, yra tokių valiutų, kurių nepalaužia niekas. Jungtinės Karalystės svaras yra ilgiausiai gyvuojanti valiuta – ji pristatyta 8-ajame amžiuje. Pavyzdžiui, Graikijos drachma taip pat buvo viena ilgiausiai pasaulyje gyvavusių valiutų, bet ją pakeitė euras.
Beje, italai, prieš eurą naudojęsi liromis, pakeitus valiutą patyrė papildomų išlaidų. Jie turėjo įsigyti naujas pinigines, nes nacionalinėje valiutoje nebebuvo monetų. Dėl to per Kalėdas prieš įvedant eurą populiariausia dovana Italijoje buvo didesnės piniginės su skyriumi monetoms.
Beje, nereikėtų sumenkinti monetų vertės. Nors jas pagaminti kainuoja daugiau nei jos pačios vertos, pasirodo, iš monetų taip pat galima praturtėti. Prieš dvejus metus JAV oro uostų saugumo patikrų postuose surinkta daugiau kaip 700 tūkst. eurų monetomis, kurios žmonėms tiesiog iškrisdavo iš kišenių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...