- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas V. Laurinavičius sako, kad įvairių euro zonos šalių praktika yra skirtinga. Lietuva, pasak jo, pasirinko naudoti tik vieną atvaizdą – valstybės herbo Vyčio figūrą.
Lietuvai reikia nedaug euro monetų, todėl, jeigu ant jų būtų įvairūs simboliai, šie paskęstų kitų šalių pinigų jūroje. Taip mano Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas Vidmantas Laurinavičius.
Klausytojas Povilas iš Kauno domisi, kodėl lietuviškų euro monetų nacionalinei pusei pasirinktas tik Vytis. Dauguma Europos Sąjungos (ES) valstybių euro monetoms dažniausiai naudoja valstybės herbą, o centų – svarbų valstybės simbolį: architektūros paminklą ar garsaus žmogaus atvaizdą“, – tikina klausytojas.
Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas V. Laurinavičius sako, kad įvairių euro zonos šalių praktika yra skirtinga. Lietuva, pasak jo, pasirinko naudoti tik vieną atvaizdą – valstybės herbo Vyčio figūrą.
Prie Lietuvos banko veikia Pinigų kūrimo komisija, kuri svarsto visus su pinigų kūrimu susijusius reikalus. „Ten dirba daug žinomų mokslininkų, dailės specialistų, istorikų iš įvairių institutų, universitetų. Toje komisijoje kaip tik ir buvo svarstyti įvairūs variantai“, – tikina V. Laurinavičius.
Pasak jo, buvo siūlyta vaizduoti daugiau lietuvių architektūros: vakarinį Gedimino pilies bokštą, Vilniaus katedrą, Onos ir Bernardinų bažnyčios ansamblį, tačiau sugalvota vaizduoti tik vieną reikšmingą simbolį.
„Lietuva – nedidelė valstybė, monetų poreikis, palyginant su visa euro zona, yra labai nedidelis ir, jeigu mes išbarstome savo simbolius ant tų monetų, iškeliavusios į užsienį jos paskęsta kitų žymių architektūros ansamblių, asmenybių masėje“, – mano Lietuvos banko pinigų muziejaus vadovas.
Pasak jo, Lietuvoje nėra tokių architektūros paminklų, kuriuos pamatęs svetimšalis iš karto žinotų, kokia tai šalis. „Pvz., Brandenburgo vartai, Romos koliziejus ar kažkas panašaus. Pinigų kūrimo komisijoje nusprendėme, kad vis dėlto geriausia vaizduoti tai, kas Lietuvą identifikuoja jau daugiau kaip 600 metų, tai Lietuvos valstybės herbo Vyčio figūra“, – aiškina V. Laurinavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?10
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą2
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...