- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai – vieni iš nedaugelio europiečių, netikinčių kainų mažėjimu. Priešingai, daugelis įsitikinę, kad kasdienių prekių ir paslaugų kainos nuolat auga. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris apima populiariausias Lietuvoje vartojamas prekes ir paslaugas, jau kurį laiką fiksuoja defliaciją. Naujausiais duomenimis, infliacija šalyje rugsėjo mėnesį sudarė -1 proc.
Statistikos fiksuojamą kainų mažėjimą lemia kelios priežastys: kritusios žaliavų kainos ir Rusijos ekonomikos nuosmukis. Apžvelkime jas detaliau.
Pasaulio žaliavų kainos neria žemyn
Pagrindinių žaliavų kainos pasaulyje smarkiai krito. Labiausiai akcentuojama pinganti nafta, kurios kaina per metus susitraukė beveik perpus. Tačiau gerokai atpigo beveik visų pasaulyje prekiaujamų žaliavų, ypač metalų, kaina. Žymiai sumažėjusi metalų ir kitų žaliavų paklausa Kinijoje ir kitose besivystančiose šalyse bei didelės investicijos į gavybą lėmė rekordinį šių žaliavų kainų smukimą.
Rusijos ekonomika – ant menčių
Rusijos ekonomika paguldyta ant menčių: ūkis traukiasi, žaliavų kainos varo į neviltį, žemyn ritasi rublio kursas, gyventojų perkamoji galia bliūkšta. Dėl ekonominių sankcijų Europos rinkoje atsiradusi perprodukcija laikinai sumažino maisto produktų kainas. Sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir prekių paklausa Rusijoje lėmė eksporto smukimą, kuris panašiai paveikė ir kitų Europos gamintojų produkciją. Dėl to tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išaugusi konkurencija privertė gamintojus kiek sumažinti kainas.
Sąnaudos mažėja, o gyventojų išlaidos auga
Kodėl šio teigiamo defliacijos poveikio nejaučia eiliniai gyventojai? Pažvelkime į VKI struktūrą: per metus mažesnės kainos buvo tik trijose kategorijose: transporto, būsto išlaidų (vandens, elektros ir kito kuro) bei maisto produktų. Tačiau ne visi vairuoja automobilius ir pilasi pigesnį nei prieš metus kurą (jo kaina, beje, krito ne taip ryškiai kaip žaliavos, t. y. naftos). O visuomeninio transporto paslaugų tarifai į mažėjančias sąnaudas nereagavo.
Išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu, įskaitant elektrą, dujas ir kitą kurą, yra fiksuojamos vieną kartą per mėnesį, o šiltuoju metų laiku sąskaitos už šildymą, elektrą bei dujas nebūna drakoniškai didelės.
Lieka tik maisto prekės. Beje, kai kurie produktai, palyginti su 2010 m., pabrango beveik trečdaliu, pavyzdžiui, vaisiai, žuvis. Daržovės per metus irgi pabrango 12,4 proc. Visos kitos prekės ir paslaugos per metus taip pat brango. Tad nieko nuostabaus, kad statistinė defliacija yra tik iliuzinė, o kasdienės gyventojų išlaidos auga.
Ko laukti ateityje?
DNB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet paspartės iki 1,8 proc. Šią žiemą dar spėsime pajusti teigiamą sumažėjusių šiluminės energijos, dujų ir elektros kainų poveikį. Tačiau pamažu atsigaunančios rinkos ir augsiančios gamintojų bei paslaugų tiekėjų sąnaudos didins kainas. Vienas iš tokių sąnaudų augimo veiksnių Lietuvoje yra jau reguliariu tampantis minimalaus atlyginimo kėlimas. Pavyzdys tarsi iš vadovėlio, kaip iš pirmo žvilgsnio „geri“ valdžios sprendimai tampa „meškos paslauga“ gyventojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...