Kodėl Klaipėda atsilieka nuo Rygos?

Nepaisant vis labiau kaistančios geopolitinės padėties rytinės Baltijos regione, uostų krova jame išlieka pakankamai aukšta, ryškios ir augimo tendencijos.

Jei ne naftos produktai

Per pirmąjį pusmetį iš visų Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostų krovos kritimas fiksuotas gal dviejuose – Ventspilyje ir Būtingėje. Atitinkamai 3,8 ir 24,7 proc. Bendrai Venstpilio uostas per pusmetį krovė 15,7 mln. tonų. Būtingės naftos terminale per pusmetį krauta 3,3 mln. tonų.

Abiejų šių uostų krovos kritimas siejamas su naftos arba jos produktų vartojimo ir krovos rinkose pokyčiais.
Venstpilio uoste didžiausias krovos kritimas fiksuotas naftos produktus kraunančioje kompanijoje „Ventbunker“ (-27 proc.), tačiau labiausiai augo trąšų krova kompanijoje „Kalija Parks“ (net 77 proc.). Neigiamas Ventspilio pusmečio rezultatas vertinamas pakankamai teigiamai. Ji per pirmąjį pusmetį planavo net 10 proc. mažesnį krovos rezultatą nei užfiksuotas. Ventspilio uosto vadovybė tikisi, kad per II pusmetį krova dar šiek tiek gerės ir pavyks pasiekti praėjusių metų 28,8 mln. tonų krovą.

Būtingės naftos terminalo ateities perspektyvos mažiau džiuginančios. Šio terminalo veikla tiesiogiai susijusi su naftos gamyklos „Orlen Lietuva“ veikla. Šios gamyklos ateities perspektyvos neaiškios – netgi buvo prabilta apie jos uždarymą.

Naftos produktų krova mažesnė ir kituose rytinės Baltijos regiono uostuose. Pavyzdžiui, Klaipėdos uoste krauta net 32,6 proc. mažiau naftos produktų. Tai vėlgi susiję su „Orlen Lietuva“ veikla. Mažiau naftos ir jos produktų krauta ir Talino uoste. Tik Rygos uoste naftos ir jų produktų krovos augimas siekė beveik 36 proc. Liepojos uoste tiek naftos, tiek jos produktų krova taip pat augo 1-2 proc.
Jei ne „Orlen Lietuva“ problemos ir naftos produktų krovos kritimai, Klaipėdos uostas kaip lygus su lygiu galėtų varžytis su Ryga.

Su Ryga sunku konkuruoti

Rytinės Baltijos jūros regione didžiausią visų laikų augimo tempą demonstruoja Rygos uostas. Per I pusmetį jis krovė 20,17 mln. tonų krovinių. Tai 15,9 proc. daugiau nei pernai.

Rygos uoste augo beveik visų krovinių krova – anglių 9,5 proc., mineralinių trąšų – 35,7 proc., grūdų – tris kartus, metalo laužo – 12 proc., rūdų – 73,3 proc., naftos produktų – 35,9 proc., konteinerių – 1,1 proc., ro ro - 3 proc.

Vienintelių krovinių – suskystintųjų dujų (-61,2 proc.) ir medienos granulių (- 46 proc.) krova buvo neigiama.
Ir toliau pagrindiniu Rygos uosto kroviniu išlieka rusiškos anglys. Per pusmetį jų krauta 7,34 mln. tonų. Prieš kelerius metus anglys Rygos uoste sudarė beveik pusę krovinių dalies, dabar jos jau siekia apie trečdalį. Plaukiant Rygos uostu, anglių kalnai, kurie dar ir laistomi, kad nedulkėtų ir neterštų miesto, vis tiek krenta į akis.

Šiuo metu pagal išsidėstymo schemą Rygos ir Klaipėdos uostai yra panašūs. Rygos uoste pagrindinė krova koncentruota dešinėje Daugavos pusėje.

Klaipėdoje visa krova koncentruota taip pat dešinėje laivybos kanalo dalyje. Skirtumas tik tas, kad vis daugiau uosto terminalų Rygoje kuriasi kairėje Daugavos pusėje, įspūdingiausias – statomas Krivu salos terminalas. Tuo metu Klaipėdos uostas negali plėstis kairėje kanalo pusėje, nes ten yra Smiltynė. Ir dešinėje uosto dalyje naujų teritorijų beveik nėra.

Bent vizualiai žvelgiant aišku, kad kuo toliau, tuo sunkiau Klaipėdos uostui bus lygiaverčiai konkuruoti su Ryga. Jei pernai mūsų uostas dar sugebėjo žengti koja kojon su Rygos uostu, tai šiemet atsilikimas akivaizdus.
Kita vertus, jei Ryga staiga netektų rusiškų anglių, ji kaipmat atsiliktų nuo Klaipėdos.