Kodėl krizei reikėtų kaupti atsargas jau šiandien?

Atsarga – būtina

Aukščiausioji Lietuvos audito institucija Valstybės kontrolė išanalizavusi 2007–2018 m. pirmojo pusmečio duomenis, sudarė Lietuvos ekonomikos "temperatūros" diagramą. Buvo vertinama infliacija, prekių, paslaugų kainos, darbo užmokestis, nedarbas (atskirais išskirti ilgalaikiai bedarbiai bei darbo neturintis jaunimas), užimtumas (papildomai skaičiuotas atskirai vyrų ir moterų), verslo tendencijos (statybų, gamybos, paslaugų paklausa), ekonominiai verslo vertinimai.

Pasak Valstybės kontrolės, išanalizavus Eurostato, Statistikos departamento sukauptą informaciją, mūsų ekonomikoje matyti ženklų, panašių į tuos, kurie buvo užfiksuoti prieš 2008-ųjų pasaulinę ekonomikos krizę. Tiesa, prieš gerą dešimtmetį visi parametrai, išskyrus moterų užimtumą, rodė perkaitimą. Dabar tik infliacijos rodikliai tolokai nuo perkaitimo ribos.

"Fiskalinės institucijos parengta Lietuvos ekonomikos temperatūros diagrama rodo, kad Lietuvos ekonomika nuo 2016 m. iš lėto šyla – didėja įtampa darbo rinkoje ir auga perteklinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis. Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui", – taip situaciją komentuoja Valstybės kontrolės vyriausioji specialistė Ingrida Vilkancaitė.

Vyriausybė nuo šių metų pradžios dalį perteklinių biudžetą įplaukų skiria finansiniam rezervui formuoti. Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad šių metų pabaigoje rezerve sukauptų lėšų suma sieks netoli 300 mln. eurų.

Augimas – subalansuotas

Valstybės auditorių manymu, pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas – jam teigiamą įtaką darė vidaus paklausa ir grynasis eksportas. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, labiausiai prie šio augimo prisidėjo statybų sektorius, plėtojosi pramonė, prekybos, transporto ir telekomunikacinės paslaugos, o privatų vartojimą skatino sparčiai augęs vidutinis darbo užmokestis ir atslūgusi infliacija.

Tuo metu iki šiol buvusį neutralų išorės rizikos veiksnių balansą keičia neigiamas. Prie įtampos tarptautinės prekybos srityje, išaugusios kietojo "Brexito" tikimybės bei galimų pasaulio finansų rinkų svyravimų prisideda potenciali Turkijos finansų krizės plitimo grėsmė ES valstybėms narėms ir naujos Italijos vyriausybės planai vykdyti netvarią fiskalinę politiką, esant vienam aukščiausių skolos lygių ES.

Esant tokiai ekonomikos ciklo padėčiai, būtina vykdyti atsakingą fiskalinę politiką ir didinti rezervą sunkmečiui.

Valstybės kontrolės teigimu, vidaus rizikos veiksniai daugiausiai yra susiję su neigiamais demografiniais pokyčiais, pajamų nelygybe ir skurdo valdymo iniciatyvomis, todėl, siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, būtina toliau didinti produktyvias investicijas, pereiti nuo pigios darbo jėgos grindžiamo verslo modelio prie kuriančio aukštą pridėtinę vertę.

Biudžetą galima rengti

Finansų ministerija rugsėjį paskelbė atnaujintas ekonomikos prognozes, šiemet numatančias 3,4 proc., o 2019 m. – 2,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Ministerijos analitikai prognozuoja, kad prekių ir paslaugų eksportas šiemet turėtų augti 5,7 proc., kitąmet – 5,1 proc. Suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 2,7 proc., o kitąmet kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 proc.

Pagal Europos Komisijos naujausius skaičiavimus, prognozuojama, jog Lietuvos BVP augs 2016–2020 m. sieks 2,2 proc., o Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 2,4 proc. Valstybės auditoriai paaiškino, kad Lietuvos potencialaus BVP augimas atsilieka dėl vėluojančių ir santykinai mažesnių produktyvių investicijų, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis.

Biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas vykdanti Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos parengto 2018–2021 m. ekonominės raidos scenarijaus vertinimą ir išvadoje nurodė, kad jis yra tinkamas rengti 2019 m. valdžios sektoriaus biudžetų projektus.

Optimizmo nedaug

Finansų ministerijos parengtame ir Seimui pateiktame Ekonominės raidos scenarijuje skelbiama, kad nepaisant realaus BVP nuosaikaus augimo lėtėjimo namų ūkių vartojimas išliks stabiliai auštas, šiemet jo augimas siekia maždaug 4 proc., toks turėtų išlikti ir iki 2021 m. Valstybės kontrolieriai sako, kad tarp Baltijos šalių vartojimo sektoriuje išsiskiria estai. Jie didesnę dalį nuolatinių pajamų atideda juodai dienai. Lietuviai linkę ignoruoti ateities rizikas ir nuolatines pajamas išleidžia kasdieniams poreikiams, o dažniausiai atsargai kaupia ar investuoja atsitiktinius uždarbius.

O štai investicijos šiemet pasieks piką, užtat po 3 m. sumažės perpus. Be to, pastebima, kad dėl padidėjusio neapibrėžtumo už šalies ribų, nepaisant teigiamo 3 mėn. ateities vertinimo, Lietuvos pramonės paslaugų ir statybų įmonės neskuba investuoti tokiomis apimtimis kaip Latvija ar Estija.

Europos Komisija kovo 18-osios ataskaitoje akcentavo Lietuvos, kaip ir dar keleto ES valstybių iš vadinamojo buvusio Rytų bloko, neigiamas demografines tendencijas. Jas lems ne tik neigiami migracijos srautai, bet ir dideli mirtingumo rodikliai. Dėl to itin liūdnos mūsų Finansų ministerijos prognozės ir vertinant užimtumą. Jau kitąmet jis bus neigiamas ir toks laikysis visą minimą laikotarpį. Ministerijos specialistai tikina, kad darbuotojų trūkumas sudarys galimybes derėtis dėl didesnio uždarbio. Tačiau, pagal jų pačių prognozes, algų didėjimas gerokai sumažės palyginti su praėjusiais ir šiais metais. Kita vertus, darbo rinkoje irgi reikėtų tikėtis pokyčių, nes įtampą gali sušvelninti investavimas į veiklos automatizavimą, technologinį atsinaujinimą, inovacijas bei kitas veiklos efektyvumą didinančias priemones.

Prognozes teks atnaujinti

Neguodžiančios Finansų ministerijos įžvalgos ir dėl infliacijos. Per artimiausius 3 m. ji turėtų laikytis ties 3 proc. riba. Tiesa, rugpjūtį metinė infliacija Lietuvoje siekė 1,8 proc. Palyginti su pernai, labai nedidelė. Prieš metus vien dėl alkoholio akcizo padidinimo infliacija šoktelėjo 1 proc. Prognozės dar gali keistis, tą pripažįsta ir pati Finansų ministerija, ir Valstybės kontrolė.

Paaiškinimas paprastas: daug ką gali nulemti JAV ir Kinijos prekybos karas. Maža to, neaišku, kaip mums atsilieps JAV prezidento Donaldo Trumpo šiemet įvesti 25 proc. muitai iš ES į Ameriką eksportuojamam plienui ir 10 proc. aliuminiui. ES ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir birželį nustatė muitus amerikietiškoms prekėms. Daugumai produktų – 25 proc. papildomą mokestį, o kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, skalbyklėms, indaplovėms, indams ar kai kuriai avalynei – net 50 proc. tarifą. Apmokestinamų produktų vertė siekia 2,8 mlrd. eurų.

Lietuvos ekonomikai visi šie karai gali padaryti gerokai didesnę įtaką nei kitų ES valstybių. Vertinant ekonomikos atvirumą, mūsų šalis atsiduria tarp lyderių, lenkia Estiją. Gerokai uždaresnės yra Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Danijos ekonomikos.