- LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarąjį dešimtmetį tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekdavo vidutiniškai 4 proc. BVP, o 2016 m. jos sudarė tik apie 0,9 proc. BVP.
Tai rodo, kad lietuviai kol kas sunkiai pritraukia naujų investicijų, sako „Swedbanko“ vyr. ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.
„Matome pavienių sėkmingų projektų Kaune, labai daug sėkmingų investicijų Vilniuje, ypač į paslaugų centrus. Jeigu pažiūrėtume į Konstitucijos prospektą, tai daugelis šio regiono miestų svajotų apie tokio pobūdžio plėtrą. Bet tai yra labiau pavieniai projektai. Jei žiūrėtume nacionaliniu mastu ir ypač į investicijas į atskirus regionus, tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių Lietuva nėra patraukli“, – sako N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, pirmoji priežastis yra mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, darbo sąnaudos pamažu auga, o pati rinka yra maža. Regionų problema – mažėjantis kvalifikuotų darbuotojų skaičius.
Pašnekovo teigimu, nemažai užsienio įmonių mato vis mažiau galimybių reinvestuoti ir plėsti savo veiklą Lietuvoje.
„Čia yra nepalanki mokestinė aplinka. Pavyzdžiui, Estijoje, kol pelnas yra reinvestuojamas, t.y. lieka įmonėje, šalyje, kuriamos naujos darbo vietos ir nauji įrengimai, tol yra visiškai netaikomas pelno mokestis. Lietuva niekaip neprisiverčia tokios sėkmingos praktikos panaudoti“, – mažėjančių užsienio investicijų priežastis įvardija N. Mačiulis.
Tiesioginių sukauptų užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui Estijoje, ir jų santykis su BVP yra trigubai didesnis negu Lietuvoje.
Plačiau – laidos „Laba diena, Lietuva“ įraše.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...