- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT) analizuoti, ar į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtis ir kokybė skiriasi, kelias buvo užkirstas 2015 metais Seime, teigia buvęs tarnybos vadovas.
Pasak VTAT direktoriumi iki 2016-ųjų lapkričio dirbusio Felikso Petrausko, tai lėmė tuo metu parlamente vykusios batalijos dėl valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, pertvarkos.
"Mums buvo užkirstas kelias toliau savarankiškai iniciatyvą rodyti - lįsti ne į savo sferą. Buvo ir neoficialiai pasakyta. Tokiu būdu mums liko tik teisinė priežiūra kitų dalykų, su maisto produktais praktiškai buvo atimta paskutinė galimybė turėti (tyrimą - BNS)", - parlamentinei tyrimo komisijai, analizuojančiai, ar į Lietuvą patenkantys kitose ES šalyse pagaminti ir į kitas bendrijos šalis tiekiami maisto produktai skiriasi, trečiadienį sakė F. Petrauskas.
Pasak jo, Seime ir Vyriausybėje bei ministerijose per ilgai vyko diskusijos, kokios funkcijos turi atitekti VTAT, Metrologijos tarnybai, Ne maisto produktų inspekcijai, kokioms ministerijoms jos būtų pavaldžios.
F. Petrauskas taip pat pabrėžė, kad su dvigubos kokybės maisto produktų problema susidūrė 2011 metais, kai tarnybų vadovų pasitarime Briuselyje šį klausimą aptarė su slovakais. Tačiau, anot jo, nuo to laiko tarnyba jokio tyrimo nebuvo pradėjusi.
"2012-2013 metais su gydytojų sąjungos pirmininku Liutauru Labanausku pabandėme padaryti pirmą žingsnį, patikrinti vienos iš socialinių grupių - vaikų maisto kokybę. Ar tas, kas uždėta ant etiketės yra iš tikrųjų natūroje - pačiame produkte. Kreipėmės į rizikos institutą (Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą - BNS), kuriam tada vadovavo Jonas Milius, sakėme, kad kitas žingsnis būtų patikrinti kitus produktus - nutelas, grietinę, žuvies pirštelius. Tuo metu Veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas praktiškai su tuo sutiko ir mes ruošėmės tą eigą susidėlioti, bet tai reikėjo derinti su Žemės ūkio ministerija", - komisijoje sakė F. Petrauskas.
"Nebaigėme to tyrimo (...). Čia dar reikėjo Sveikatos apsaugos ministeriją pajungti. Taip viskas ir liko pakabinta ore", - pridūrė jis.
Pasak jo, darbas vėl suintensyvėjo 2015 metais, kai rinkos tyrimus pradėjo Čekija ir Slovakija, tačiau tada užsitęsė valstybinių institucijų, kurios rūpinasi vartotojų teisių apsauga, centralizacija ir funkcijų perskirstymas ir 2015-2016 metais "dvigubos kokybės produktų" klausimu nieko nebuvo padaryta.
Seimas komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės.
Tarnyba neseniai paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos - nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...