- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto finansavimo rinkos ekspertų vertinimu, per daugiau nei du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius būsto finansavimo rinka pasiekė tvaraus ir nuoseklaus augimo laikotarpį. Gyventojai skolinasi vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskolos įmokoms skiria ne daugiau 30 proc. savo pajamų. Pernai metais būsto paskolų rinka Lietuvoje augo daugiau nei 20 proc.
Analizuodama būsto finansavimo rinkos Lietuvoje raidą, „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad dabartinės situacijos palyginimas su būsto finansavimo pradžia prieš 25-erius metus vargiai įmanomas. „Šiuo metu turime aiškią skolinimosi aplinką, gyventojai skiria laiko ir pastangų būsto paieškai ir finansavimo sprendimo išsiaiškinimui, rinkoje turime nemažai kokybiško būsto pasiūlos", komentuoja J. Gumuliauskienė.
Pradžioje skolinosi drąsiausieji
Pasak daugiau nei penkiolika metų bankų sektoriuje dirbančios J. Gumuliauskienės, pirmosios standartizuotos būsto paskolos Lietuvoje pradėtos išdavinėti nuo 1999 m., o iki tol būstui skolinosi tik „drąsiausi" gyventojai.
„Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį sąlygos skolintis gyventojams nebuvo palankios, nes pati rinka tebuvo embriono stadijoje. Keitėsi valiutos, buvo daug neapibrėžtumo, todėl pradžioje finansinės institucijos skolindavo tik labai trumpam penkerių metų laikotarpiui ir ypač aukštomis palūkanomis. Jos siekdavo, o kai kada ir viršydavo 100 procentų. Tokiomis sąlygomis skolinosi pavieniai asmenys, tačiau kai kuriems labai pasisekė - pasikeitus valiutai visai paskolai išmokėti užteko vos kelių mėnesių atlyginimo naująja valiuta", - į būsto finansavimo rinkos pradžią grįžta J. Gumuliauskienė.
Aktyvios rinkos pradžia - nuo 2004-ųjų
Spartus būsto paskolų rinkos augimas Lietuvoje prasidėjo nuo 2004-2005 m. ir 2007 m. pasiekė piką - tais metais buvo išduota daugiau nei 3 mlrd. eurų vertės būsto paskolų.
„Šis pikas nebuvo tvarus ir 2008 m. pradėjus ryškėti pirmiesiems ekonomikos krizės požymiams, naujų būsto paskolų apimtys ėmė kristi ir „dugną" pasiekė 2009 m. Tais metais buvo išduota 364 mln. eurų būsto paskolų, tai yra, aštuonis kartus mažiau nei didžiausio piko metais", - komentuoja „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė.
Pasak J. Gumuliauskienės, 2011 m. sugriežtinus skolinimosi sąlygas dalis norinčiųjų skolintis būstui savo sprendimą atidėjo keliems metams ir pradėjo kaupti privalomą pradinį įnašą.
Gyventojai skolinasi labiau pasvėrę
Nuoseklus būsto paskolų rinkos augimas Lietuvoje fiksuojamas nuo 2012-ųjų. Iš viso per praėjusius metus Lietuvoje buvo išduota 721 mln. eurų paskolų, tai sudaro 23 proc. daugiau nei 2013-aisiais.
„Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vidutinė paskolos vertė augo, ir pernai metais ji siekė 45 tūkst. eurų, tačiau skolinimosi laikotarpis ir mėnesio pajamų dalis, skiriama paskolai mokėti, nesikeitė. Šiuo metu paskolos sutartį gyventojai pasirašo vidutiniškai 21-erių metų laikotarpiui ir paskoloms įmokoms kas mėnesį skiria 28 proc. savo nuolatinių pajamų.
„Šie rodikliai rodo tvarų rinkos augimą. Nors gyventojai ir skolinasi daugiau, tačiau finansiniai įsipareigojimai nesukuria papildomos įtampos šeimos biudžete - kas mėnesį paskolos gavėjai skiria tokią pačią dalį pajamų įmokoms padengti. Palankiai gyventojų finansinei situacijai įtakos turi ir nuoseklus šalies ekonomikos vystymasis, augantis darbo užmokestis", - pastebi „Swedbank" atstovė.
Palūkanos - rekordinėse žemumose
Lyginant būsto paskolų rinkos duomenis, akivaizdus dar vienas šių dienų pokytis - žema palūkanų aplinka. Būsto paskolų palūkanos aukštumas buvo pasiekusios prieš pat krizę, kai kintanti būsto paskolos litais palūkanų dalis Vilibor buvo perkopusi 8 proc., o paskolos eurais kintanti dalis Euribor siekė beveik 5 procentus.
„Šiuo metu matome kitokią situaciją. Būsto paskolų palūkanos dabar yra pasiekusios rekordines žemumas. Metinių palūkanų norma pernai metais siekė 2,57 proc. paskoloms litais ir 2,15 proc. paskoloms eurais. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, būsto paskolų metinių palūkanų normos vidurkis, skaičiuojant nuo 2005-ųjų, siekia 4,4 procento", - komentuoja J. Gumuliauskienė.
Ar palankus metas skolintis?
Vertinant istoriškai, prielaidos būsto įsigijimui yra palankios paskolų palūkanos yra rekordinėse žemumose, auga šalies ekonomika, didėja naujos statybos būsto pasiūlos apimtys.
Pernai metais Lietuvoje pastatyta 20 proc. daugiau naudingojo gyvenamojo ploto nei 2013 metais. Vilniuje šiemet turėtų būti pabaigta 3,7 tūkst. naujų butų statyba (šiuo metu yra neparduota 1,4 tūkst. butų), Kaune - apie 400, Klaipėdoje - apie 170 naujų butų.
„Visgi norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad palūkanų normos ilguoju laikotarpiu yra linkusios augti. Palūkanų normos keičiasi kartu su ekonomikos ciklais ir, kaip rodo nesena mūsų rinkos patirtis, palūkanų normos svyravimo skalė gali būti išies didelė. Todėl ruošiantis skolintis, savo asmenines finansines galimybes būtina vertinti ne tik „čia ir dabar" principu, bet ir žvelgiant į perspektyvą būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas", - reziumuoja „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė J. Gumuliauskienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...