- Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva pasirašė politinį pareiškimą, kuriame deklaruojamas siekis elektros tinklus per Lenkiją sinchronizuoti su Europa, nors konkrečių susitarimų nėra iki šiol. Energetikos ministerija skelbia, kad po 2025-ųjų bus nukirstos visos jungtys su Baltarusija, kad elektra iš nesaugios elektrinės Astrave į Lietuvą patekti neturėtų jokių galimybių. Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vykdomas projektas šiaurės rytų Lietuvoje, pertvarkant šalia Ignalinos AE ir prie Utenos esančių transformatorių pastotes, kaip teigia Energetikos ministerija, reikalingas būsimam sinchronizavimui. Tačiau konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai kelia abejonių.
Konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai, o tai reiškia visuomenei apribota informacija apie projektą, kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, tereikėtų pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Šalia Ignalinos AE 1981 m. įrengtoje galingiausioje Lietuvos transformatorių pastotėje vyksta darbai, rekonstruojama ir nuo 1990 m. veikianti prie Utenos. Pertvarka reikalinga siekiant Lietuvos elektros sistemą sinchronizuoti su europiniais tinklais 2025 m. Energetikos ministerija tikina, kad didžioji su projektu susijusi informacijos dalis konfidenciali, dėl to jos negalima atskleisti visuomenei.
„Jei viešai skelbsime, tai turbūt sinchronizacijos niekuomet neįgyvendinsime. Tai yra tam tikri dalykai, kurie yra, natūralu, valstybės paslaptis ir todėl nėra viešinami“, – paaiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Tačiau šį konfidencialumo žyme paženklintą ir visus kitus jį lydinčius dokumentus radome vyriausybės tinklalapyje. Aiškėja, kad energetikai, priešingai nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.
Iš dokumentų, rastų vyriausybės tinklalapyje, aiškėja, kad energetikai neatmeta galimybės įrengti ir antrą keitiklį Utenoje.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ši informacija jam nauja. Anot vieno iš energetikos politikos strateguotojų, Lietuva privalo elgtis pragmatiškai.
Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?
„Dėl kitų keitiklių, aš manau, čia dar yra ateities klausimas ir čia taško aš nedėčiau. Mūsų planuose nėra tokio plano ar nusistatymo, kad absoliučiai nebūtų jokių prekybinių ryšių su elektros sistema rytuose. Planuojama, kad jie yra galimi, bet aiškiai reguliuojami ir aiškiai valdomi. Valdomi reiškia, kad stovi keitiklis“, – tikino Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Energetikos ministerijos projekto santraukoje rašoma apie galimybę po sinchronizavimo su Europos elektros tinklais įrengti nuolatinės srovės keitiklius, „planuojamiems su trečiosiomis šalimis“. Savaime aišku, kad tai Rusija ir Baltarusija.
Tame pačiame dokumente Energetikos ministerija teigia, kad „projekto įgyvendinimas […] sudarys galimybę prijungti prie Europos elektros energetikos sistemos didelės galios generacijos įrenginį”. Ar tai reikštų, kad valdantieji vis dar neatsisakė planų statyti Visagino atominę? Ministras neigia tai.
„Tai iš esmės turbūt yra tam tikra projekto liekana iš ankstesnių laikų, kuomet mes turėjome planus VAE. Šiuo metu [energetikos] strategija yra baigiama svarstyti Seime. Ji netrukus bus patvirtinta ir nebus jokių teisinių pagrindų kalbėti apie naują didelį generatorių, naują didelį generavimo bloką“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Susipažinęs su viešai prieinama informacija, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad „Litgrid“ veiksmai liudija pasirengimą didelio generuojančio šaltinio darbui, atrodo, ne Lietuvoje.
„Kito šaltinio kaip Baltarusijos AE tame regione aš nematau. Projekto santraukoje taip pat minima, kad turėtų būti rezervuojama vieta galimai keitiklių statybai. Tai nežinau, kaip tai atitinka įstatymą dėl apsaugos nuo nesaugių trečiųjų šalių elektros jėgainių elektros patekimo į Lietuvą“, – abejojo buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.
A. Sekmoko manymu, Lietuvos elektros tinklai pertvarkomi taip, kad prireikus tenkintų Baltarusijos AE poreikius, ir tai esą patvirtina atliekami darbai abipus Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Pernai liepą kinai baigė įrengti Pastavų elektros pastotę. Anot Baltarusijos energetikos ministerijos pranešimo, visa elektra iš Astrave statomos elektrinės tekės būtent per ją.
Šiuo metu Pastovų ir šalia Ignalinos atominės elektrinės esančios pastotės sujungtos trimis aukštos įtampos linijomis. Kol kas planuojama išmontuoti tik vieną. Likusios dvi ir dar viena, ateinanti iš Utenos į Pastovus, bus rekonstruotos ir veiks toliau. Energetikai tvirtina, kiek liks jungčių su Rusija ir Baltarusija, kur ir kiek bus nuolatinės elektros srovės keitiklių, spręs politikai.
„Keitiklius statyti mes nenumatom šito projekto apimtyse. Tiesa, žemės ten yra daug laisvos ir viskas priklausys nuo susitarimų tiek su Europa, tiek su Rusija, kai prasidės derybos tarp Europos ir Rusijos“, – paaiškino AB „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.
Derybos dėl Rusijos, Baltarusijos ir Europos Sąjungos susitarimo dėl Baltijos valstybių elektros sistemos veikimo sustabdytos 2013 m., kai konstatuota, kad tarp Baltijos valstybių nėra sutarimo dėl sinchronizacijos krypties ir būdų. Tačiau Ž. Vaičiūnas tvirtina, kad po 2025 m., kai Baltijos šalys bus sinchronizavusios su Europos energetikos tinklais, neliks nė vienos iš penkių aukštos įtampos jungčių su Baltarusija, todėl iš Astravo elektra į Lietuvą patekti neturės jokių galimybių. A. Sekmokas savo ruožtu atkerta, kad norint sinchronizuotis su Europa pirmiausiai reikia atsijungti nuo buvusios Sovietų Sąjungos energetikos tinklo. Ir kam investuoti milijonus, jei garsiai kalbama apie jungčių su Baltarusija nukirpimą?
„Neatsijungęs nuo Rusijos prie Europos neprisijungsi. Staiga prasideda projektas šiaurės rytų Lietuvoje šalia Baltarusijos sienos, kur dygsta, baigia statyti Baltarusijos AE. Man tai atrodo keista. Ar nukerpant jungtis reikia rekonstruoti Utenos ir Ignalinos pastotes? Ar reikia investuoti 30 mln., jeigu jungtys bus nukirptos? Kam šitas projektas vykdomas?“ – klausia A. Sekmokas.
Ir dar vienas dalykas – sinchronizuotis su europine elektros sistema, kaip oficialiai tvirtina valdantieji, planuojama 2025 m. Baltarusija tikina, kad kurą į savo AE įkraus 2019 m., po visų bandymų 2020 m. ji galėtų pradėti tiekti elektrą. Taigi mes dar nesame Vakarų sistemos dalis, Baltarusijos atominė veikia, mūsų jungtys su kaimyne nenukirstos, keitiklis – bent jau vienas – stovi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių7
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...