- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opoziciniai konservatoriai kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį prašydami paviešinti Vyriausybės taikos sutartį su Vokietijos energijos gamintoja „Danpower“. Premjero patarėjas teigia, kad nesant teisinių kliūčių, sutartis galėtų būti paviešinta.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad kyla klausimų, ar sutartis atitinka viešąjį interesą ir ar visuomenei pateikiama visapusiška ir tiksli informacija apie pasiektus susitarimus.
„Pirma, taikos sutartis nėra vieša, vadinasi, kažko baiminamasi. Antra, jei, kaip viešojoje erdvėje kalbama, kompensacija mokesčių mokėtojų lėšomis yra mainais už tai, kad įmonė atsiims skundus, įskaitant ir skundą prieš Europos Komisiją (tuo pačiu ir prieš Lietuvą), tai susidaro vaizdas, kad Vyriausybei daromas spaudimas“, – pranešime teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Parlamentarė ragina sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su taikos sutartimi, paviešinant ją visa apimtimi.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas teigia, kad sutartis galėtų būti paviešinta, jeigu tam nėra teisinių kliūčių.
„Skaidrumas turi būti maksimalus, kiek tai neprieštarauja Lietuvos teisės aktams. Jeigu ten yra galbūt kažkokia jautri informacija, susijusi su įmonės komercine paslaptimi ar panašiai, tai šiuo atveju nepriklausys vien nuo Vyriausybės norų. Jeigu nėra jokių teisinių kliūčių, be jokios abejonės, taikos sutartis visa apimtimi turėtų būti paviešinta (...) Labai rimtai žiūrime į konservatorių raginimus“, – BNS sakė S. Malinauskas.
Vyriausybė gegužę pritarė Energetikos ministerijos taikos sutarčiai su bendrove „Danpower“. Pagal ją, Vokietijos ir Lietuvos kapitalo bendrovė „Danpower Baltic“ gautų leidimą gaminti elektrą jau pastatytoje ir veikiančioje kogeneracinėje jėgainėje Kaune, 12 metų mokant 9,7 euro cento už KWh (be PVM) tarifą, kaip numato 2013 metais aukcione laimėta 5 megavatų (MW) elektros skatinimo kvota.
Fiksuotas tarifas būtų dengiamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo – bendrovė per metus gautų iki 1,5 mln. eurų, o per 12 metų – apie 18 mln. eurų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepą nepatvirtino Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) ir „Danpower“ taikos sutarties dėl pastarosios įmonės elektros gamybos projekto Kaune. Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą ir surengs žodinį posėdį. Jis planuojamas spalio mėnesį.
Ši sutartis yra dalis bendros Energetikos ministerijos ir „Danpower“ taikos sutarties. Ją dviejose kitose bylose teismas buvo patvirtinęs.
VEI, iki liepos 23 dienos turėjusi priimti sprendimą dėl leidimo „Danpower“ gaminti elektrą Kaune su skatinamuoju tarifu, jį atidėjo. Inspekcija lauks galutinio teismo sprendimo.
Pagal taikos sutartį didesnis tarifas 12-kai metų įmonei turėjo įsigalioti nuo rugpjūčio 1 dienos.
Po šio LVAT nutarimo, Energetikos ministerija paprašė „Danpower“ sutikimo, kad sutartis įsigaliotų vėliau, po galutinio teismo sprendimo.
Taikos sutartimi, be kita ko, verslininkai įsipareigoja nutraukti teisinius ginčus aštuoniose bylose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose. Vokietijos ir Lietuvos investuotojai įsipareigojo atsiimti 32 mln. eurų vertės ieškinius dėl žalos atlyginimo, taip pat 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutraukti bylą Europos Sąjungos Bendrajame teisme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...