Koronaviruso grimasos: kelionės vis dar lieka tik atsargiose svajonėse

Keliauja individualiai

Pandemija pakoregavo turizmo mados tendencijas – vis daugiau žmonių ieško galimybių Lietuvoje galiojantį griežtą karantiną pergyventi kur nors šiltuosiuose kraštuose, mėgaujantis atšaldytu kokteiliu prie baseino po palmėmis.

"Valstybės sienos neuždarytos, skrydžiai vykdomi. Svajoti galima. Įvertinus aplinkybes, galima ir keliauti. Tačiau tai labiau individalios kelionės. Žinoma, galima jas užsisakyti ir per kelionių organizatorių. Tačiau keliautumėte ne užsakomaisiais, o reguliariaisiais reisais. Žmonės noriai keičia aplinką ir išvyksta karantiną praleisti šiltuosiuose kraštuose", – patvirtino Lietuvos turizmo asociacijos pirmininkė Milda Plepytė-Rainienė.

Kol kas sunku prognozuoti, kada turizmas grįš į 2019 m. ritmą. (freepik.com nuotr.)

Kol kas apie tokius turistų srautus, kokie buvo 2019 m. galima tik pasvajoti, kai sausakimši užsakomieji reisai skraidino lietuvius į daugybę pasaulio kampelių, o ir keliaujančiųjų individualiai srautų nedaug.

"Kai kurie žmonės įvertina aplinkybes ir renkasi ilgesnį kelionės laiką, derindami nuotolinį darbą ir atostogas. Tokiu atveju žmonės dažnai renkasi mėnesio trukmę ir taip lengviau išgyvena karantininį laikotarpį", – dėstė M.Plepytė-Rainienė.

Pagrindinis reikalavimas šiuo metu – neigiamo COVID-19 testo sertifikatas. To prašo didžioji dalis valstybių. Tam tikra prasme poilsiaudamas turistus priimančioje šalyje gali būti ramesnis, kad aplinkui virusas neišplitęs.

Anot Lietuvos turizmo asociacijos pirmininkės, nusprendusieji per atostogas pabėgti iš šalies dažniausiai renkasi Kanarų salyną, Madeirą, Kretą, iš tolimesnių šalių pasirenkami Maldyvai, Meksika.

Kintanti situacija

Turizmo asociacijos atstovė nesiryžo dalytis prognozėmis, nes būti užtikrintam šiuo metu neatsakinga. Apie turistinių kelionių atnaujinimą, taip, kaip buvo įprasta, – užsakomaisiais skrydžiais, ji spėja, bus galima kalbėti tik balandį.

"Lapkričio pabaigoje tikėjomės, kad vasario antroje pusėje galėsime keliauti į Egiptą. Tačiau dabar matome, kad tai nerealu, nesaugu ir net negali būti, kad tai įvyktų.

Labai sudėtinga, dinamiška ir kintanti situacija. Šiandien atrodo, kad, pagal tendencijas, antroje pavasario pusėje būtų galima vykdyti keliones į Europos pietus – Kretą, Kiprą. Į tokias valstybes, kuriose jau šilta, bet ar tai įvyks, labai sudėtinga garantuoti", – pastebėjo M.Plepytė-Rainienė.

Kelionių organizatoriai stebi situaciją ir vertina, kada jau bus saugu keliauti. Turizmo asociacijos atstovė pastebi, kad žmonės jau domisi apie galimybes keliauti pavasario pabaigoje, vasarą. "Kelionių pirkimų nėra, bet klausia apie principą viskas įskaičiuota, ar bus galima keliauti, jei nesi persirgęs koronavirusu ir panašiai", – šyptelėjo M.Plepytė-Rainienė.

Nespėjo pasinaudoti

Tačiau kelionių planavimą šiek temdo paramos kelionių organizatoriams teikimas. Po pavasarinio karantino paskelbimo valstybė teikė paramą verslui, taip pat ir kelionių organizatoriams. Pinigų už neįvykusias keliones grąžinimo terminas buvo pratęstas, tačiau šiuo metu jau grįžo į senas vėžes. Anot M.Plepytės-Rainienės, dalis pažadų buvo įgyvendinta.

Turizmo asociacijos vadovė išskiria, kad sėkminga priemonė buvo turizmo inovacijų projektas, skirtas sektoriaus skaitmeninimui. Projektas "Atostogos medikams" galėjo būti ir sėkmingesnis. Nuo rugsėjo 1 d. medikai galėjo pasinaudoti kompensuojamomis turizmo paslaugomis Lietuvoje ir nemokamai įsigyti paslaugų už 200 eurų.

Valstybės sienos neuždarytos, skrydžiai vykdomi. Svajoti galima. Įvertinus aplinkybes, galima ir keliauti.

Kompensuojamos "Atostogos medikams", kaip padėkos ženklas už darbą COVID-19 pandemijos metu, buvo numatytos iki gruodžio 15 d.

"Tikiu, kad dalis medikų liko nusivylę, nes prasidėjo antrojo karantino suvaržymai ir dalis medikų tiesiog nespėjo ir negalėjo pasinaudoti šia su ES parama numatyta priemone", – paaiškino M.Plepytė-Rainienė.

Besikeičianti situacija neišvengiamai turėjo įtakos numatytų programų ir priemonių vykdymui.

Pertekliniai reikalavimai

Kitos valstybinės paramos priemonės buvo labiau skirtos turizmo sektoriaus įmonėms ir jų likvidumui užtikrinti, veiklai išsaugoti. Tačiau M.Plepytė-Rainienė sako, kad situacija likusi sudėtinga, nes didžioji dalis priemonių neveikė efektyviai arba buvo sukurtos taip, kad įmonės negali jomis pasinaudoti.

"Konkrečiai kalbėčiau apie priemonę, skirtą atsiskaitymui su vartotojais, t.y. lengvatinės tikslinės paskolos, kurias gali gauti kelionių organizatoriai ir sulaukę šių pinigų iš karto atsiskaityti su vartotojais", – dėstė Turizmo asociacijos vadovė.

Anot jos, būtent ši priemonė yra ypač reikalinga ir svarbi, tačiau joje keliami reikalavimai, kurie užkerta kelią ja pasinaudoti kelionių organizatoriams, kurie vykdo skrydžius užsakomaisiais reisais ir generuoja didžiausius turistinius srautus.

"Šioje priemonėje keliamas toks reikalavimas, kad jei imi paskolą iki milijono eurų, viskas gerai. Tačiau jei reikalinga daugiau nei milijono eurų paskola, kelionių organizatorius turi 100 proc. įkeisti turtą arba laiduoti. Didiesiems kelionių organizatoriams, siekiant atsiskaityti su visais vartotojais, milijono neužtenka. Jiems reikia daugiau. Ir čia sustoja pati priemonė, nes kelionių organizatoriai neturi galimybės įkeisti turto už dar milijoną eurų. Paprasčiausiai kelionių organizatoriai tokio turto neturi", – aiškino M.Plepytė-Rainienė.

Kelionių organizatorių akimis, tokie reikalavimai yra pertekliniai ir tikrai nereikalingi. "Mūsų žiniomis, iš skirtų 15 mln. įsisavinta vos 3 mln. Tai rodo, kad kažkas negerai su sąlygomis, todėl verslas negali pasinaudoti tais pinigais ir gauti ypač reikalingų paskolų", – įsitikinusi Turizmo asociacijos vadovė.

Panaudojo šeštadalį

M.Plepytė-Rainienė priminė situaciją, kai, paskelbus pirmąjį karantiną, kelionių organizatoriai buvo įpareigoti grąžinti į Lietuvą visus užsienyje esančius jų klientus. Kelionių organizatoriai šį Vyriausybės reikalavimą įvykdė. Buvo sutarta, kad valstybė kompensuos dėl pasikeitusios situacijos patirtas išlaidas.

"Šiai priemonei buvo skirtas 1 mln. eurų, tačiau paraiškos buvo vertinamos labai atmestinai, – nusivylimo neslėpė M.Plepytė-Rainienė. – Mūsų žiniomis, iš skirto milijono kelionių organizatoriai pasinaudojo 60 tūkst. eurų., nors jų patirtos išlaidos buvo visiškai kitokio masto. Buvo tikėtasi, kad priemonės panaudojimas sieks 90 proc.", – pastebėjimus tęsė Turizmo asociacijos vadovė.

Jos vertinimu, tokia situacija susiklostė, nes paraiškoms vertinti nebuvo pasitelkiami ekspertai, neįsigilinta į sektoriaus veiklos niuansus, į tai, kaip vykdomas keleivių skraidinimas. Esą dėl to  kelionių organizatoriai prarado dar vieną priemonę, kuri buvo skirta patirtoms išlaidoms bent kažkiek padengti.

Neatsižvelgta į specifiką

Šią paramos priemonę buvo patikėta kuruoti Nacionalinei Lietuvos turizmo skatinimo agentūrai "Keliauk Lietuvoje", Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kuruojamai viešajai įstaigai, atsakingai už šalies turizmo rinkodarą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.

"Įsipareigojimas buvo padengti dalį nuostolių. Mes žinojome, kad nebus kompensuojamos 100 proc. patirtos išlaidos. Tai buvo suprantama. Tačiau "Keliauk Lietuvoje" žino vietinio turizmo niuansus ir rinkodarą, tačiau neturi jokio sąlyčio su išvykstamuoju turizmu, neišmano pastarojo specifikos, kuri būtina siekiant įvertinti pateiktas paraiškas", – pastebėjimus tęsė M.Plepytė-Rainienė.

Dėl specifinių niuansų nežinojimo kai kurių kelionių organizatorių paraiškos buvo atmestos, o kitų sumažintos iki minimumo. Anot M.Plepytės-Rainienės, paraiškos buvo vertinamos pagal aprašo raidę ir jei apraše neparašyta, kad viename lėktuve gali skristi dviejų kelionių organizatorių klientai, tokia paraiška tiesiog atmetama.

Praktikoje visiškai natūralu, kad vienu užsakomuoju reisu gali skristi kelių kelionių organizatorių keleiviai. Nežinant sektoriaus specifikos, paraiškos priimamos arba atmetamos nesigilinant į per daugelį metų susiklosčiusias kelionių organizatorių veiklos ypatybes.

Indvidualioms kelionėms lietuviai dabar dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus.(freepik.com nuotr.)

Laukia aiškumo

Turizmo asociacijos atstovė neslėpė nekantriai laukianti naujosios Vyriausybės bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamų pagalbos priemonių paketo. Dabar kalbama apie subsidijas, kurios būtų skaičiuojamos nuo 2019 m. sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir sudarytų 25 proc.

Kol kas girdima, kad pagalbos priemonės bus skirtos įmonėms, kurių apyvarta kritusi daugiau nei 30 proc. Tačiau išskiriama, kad į šią subsidiją negalės pretenduoti didelės įmonės.

Pasak M.Plepytės-Rainienės, didieji kelionių organizatoriai lygiai taip pat nukentėjo ir patyrė sukrėtimą, veiklos sustojimą kaip ir mažosios įmonės.

"Buvo planuota, kad šiomis subsidijomis bus galima pasinaudoti jau sausį, tačiau tiksliai žinau, kad kelionių agentūros šia priemone dar negali pasinaudoti", – tvirtino M.Plepytė-Rainienė.

Tęsia darbą

Vis dėlto Turizmo asociacijos vadovė sutinka, kad yra pagalba mokesčiams atidėti, yra galimybė atidėti "Sodros" mokesčius. Tai yra žymi parama, bet tai nėra specifinė parama turizmo verslo sektoriui, kuris pripažįstamas kaip vienas labiausiai nukentėjusių pasaulyje.

"Mes norėtume ir tikėtumės kažkokios pagalbos kaip labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs sektorius. Kalbama, kad bus dar vienas priemonių paketas, tačiau kas tame pakete bus, mes kol kas nežinome", – dėstė M.Plepytė-Rainienė.

Anot Turizmo asociacijos vadovės, kelionių organizatoriai dalį darbuotojų išleido į prastovas, tačiau nėra taip, kad dėl vis dar nevykstančio masinio turizmo agentūros neturi jokio darbo. Nuolat vyksta bendravimas su klientais dėl pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones ir pasirengimas laikotarpiui, kai keliones jau bus galima organizuoti ir vykdyti.