Kritinė situacija dėl tolimųjų reisų vairuotojų: vieni kapituliuoja, kiti išsikrausto svetur

Darbo – per akis

Oficialūs Užimtumo tarnybos duomenys – rekordiniai: šiuo metu registruota per 9 300 darbo pasiūlymų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, bet tokį darbą norėtų dirbti tik 63 registruoti gyventojai.

Per šių metų aštuonis mėnesius profesinį mokymą pagal C ir (ar) CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programas baigė 690 žmonių (dalis pradėjo mokytis 2020 m.), iš jų – 612 įgijo kvalifikaciją. Šiemet mokytis šios profesijos nusiųsti 709 gyventojai.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, ši problema vis labiau gilėja Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei neskyrus papildomai 15 tūkst. kvotų, kurios leistų vilkikų vairuotojais įdarbinti užsienio šalių piliečius ne iš ES.

"Apmaudu, kad ministrė M.Navickienė pasirinko būtent tokį transporto ir logistikos verslą diskriminuojantį bei žlugdantį sprendimą, nesigilindama į šio sektoriaus specifiką. Dėl to Lietuva jau patiria strateginių ekonominių ir socialinių praradimų – mažės surinkimas į valstybės biudžetą iš transporto sektoriaus, kuris šiuo metu yra trečias pagal dydį įvairių mokesčių mokėtojas, daugės darbo ieškančių žmonių, kuriems reikės mokėti pašalpas, nes, įmonėms nutraukus veiklą arba persikėlus į užsienį, kai kurie liks be darbo", – sakė Z.Buivydas.

Vairuotojų trūksta ir svetur, bet kitų šalių vyriausybės ir verslo organizacijos suranda sprendimų, naudingų ir verslui, ir valstybei.

Nuostoliai – dešimtys milijonų

Įmonės, pasak "Linavos" generalinio sekretoriaus, skaičiuoja nuostolius dešimtimis milijonų eurų, kuriuos patiria dėl to, kad negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams, gabenti krovinių, turi mokėti baudas ir delspinigius, o užsakovai, negaudami laiku paslaugų, vis dažniau nutraukia sutartis su vežėjais.

Tai lemia, kad vis labiau strigs kai kurių prekių pristatymai, dar labiau sutriks logistikos grandinės, kaip tai nutiko Jungtinėje Karalystėje.

"Tai – precedento neturinti ekstremaliai kritinė situacija transporto sektoriuje. Taip dar nebuvę per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Tolimųjų reisų vairuotojų trūksta ir svetur, bet kitų šalių vyriausybės ir verslo organizacijos kartu suranda sprendimų, naudingų ir verslui, ir valstybei", – teigė Z.Buivydas.

Asociacijos prezidiumo narys, bendrovės "Telmento transportas" direktorius Artūras Telmentas tvirtina, kad vilkikų vairuotojų trūkumas skaudžiausiai atsiliepia mažiesiems rinkos dalyviams – iki devynių darbuotojų turinčioms smulkiosioms įmonėms ir mažosioms, kur dirba iki 29 darbuotojų.

"Nutrauktos įmonių veiklos dažniausiai fiksuojamos smulkių ir mažųjų įmonių gretose, kurios sudaro 90 proc. viso transporto sektoriaus. Vadinasi, jei jie patiria sunkumų, jų patiria visas sektorius. Šiuo metu daugelis smulkiųjų ir mažųjų įmonių balansuoja ties išlikimo riba, vis bandydami atitolinti veiklos nutraukimo procesus", – kalbėjo A.Telmentas.

Biurokratų barjerai

Skaičiuojama, kad nuo pandemijos pradžios veiklą jau nutraukė apie 200 transporto mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių.

Pasak A.Telmento, verslas naudojasi Užimtumo tarnybos suteikiama galimybe priimti į darbą užsienietį per juos, tačiau tai – nepatogu, nes procedūra trunka 3–4 mėnesius, kai pagal senąją tvarką, kol buvo nepasibaigusios kvotos, tai trukdavo vos 2–3 savaites.

Taigi dabar, norint transporto įmonei įdarbinti vairuotoju pilietį ne iš ES šalių, reikia sumokėti 121 euro rinkliavą į valstybės biudžetą, kai iki tol tai buvo daroma nemokamai ir trukdavo kur kas trumpiau.

"Būtent dėl to, kad biurokratiniai formalumai tvarkomi pernelyg ilgai ir, kol baigiamos visos procedūros, vairuotojai iš tolimųjų šalių jau būna įsidarbinę kitų šalių įmonėse, kur paprastesnės įdarbinimo procedūros. Pavyzdžiui, per tą laiką vairuotojas gauna pasiūlymą iš Lenkijos įmonės ir joje įsidarbina per savaitę ar net dar greičiau. Tokiais atvejais Lietuvos vežėjai lieka be darbuotojų, jų sumokėti pinigai lieka valstybei, net kai įmonės nesulaukia darbuotojų", – sakė A.Telmentas.

Dėl prastėjančios verslo aplinkos Lietuvoje stambiosios ir didžiosios transporto įmonės ieško galimybių, kaip išgyventi, ir išsikrausto – svetur registruoja naujas, steigia patronuojančias įmones arba lietuviškų įmonių padalinius Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Ypač populiari Lenkija – šiuo metu čia kuriasi beveik 500 transporto įmonių, kurios šioje šalyje moka mokesčius, darbina žmones, ima paskolas.