- Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Konstitucinis Teismas išnagrinėjo, ar Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas atitinka Konstituciją. Teismas paskelbė, kad nuosavybės teisės į žemę nebūtinai turi būti atkuriamos tik natūra.
Miestuose ant paveldėtos žemės iškilę daugiabučiai, kiti pastatai, užsodinti parkai. Tokie sklypai paimti visuomenės poreikiams ir priskirti valstybės išperkamai žemei. Natūra savininkams žemė negrąžinama, o siūlomos piniginės kompensacijos.
Savininkai nereikalauja, atiduoti, pavyzdžiui, žemės Vilniaus centre, kur daug svarbių valstybei pastatų.
Tačiau, pasak jų, kai kurių sklypų priskyrimas visuomenės poreikiams abejotinas. Štai Panevėžio pakraštyje savininkas neatgauna 7 hektarų, nes tą žemę savivaldybė senokai yra išnuomojusi vienai firmai.
„Kur neužstatyta, dalis grąžinta. Bet dar 7 ha negrąžinti. O imti kompensaciją pinigais visai neapsimoka – 100 litų už arą, o toje vietoje Panevėžyje aras kainuoja 5 tūkst. litų“, – tikina žemės savininkas Povilas Pileckas.
Dar ankstesnio Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinti, ar Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatos, numatančios, kad miestuose fizinių ir juridinių asmenų nuomojama žemė yra negrąžinama savininkams natūra, atitinka Konstituciją.
Teismas, neįžvelgęs prieštaravimo, paskelbė, kad atkuriant nuosavybės teises turi būti derinami žemės savininkų ir jos dabartinių naudotojų interesai.
„Įstatymo nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, o turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą“, – sako Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Savininkai sako praradę viltį susigrąžinti žemę miestuose natūra ir taip gauti tinkamą atlygį.
„Taip praktiškai bet kokį žemės sklypą galima pripažinti visuomenės poreikiu, jei yra toks ketinimas, ir negrąžinti jo“, – teigia pareiškėjų grupės atstovas Saulius Pečeliūnas.
„Konstitucinis Teismas eilinį kartą pabrėždamas, kada yra galimybė gauti teisingą kompensaciją, klaidina visuomenę. Nėra teisingos kompensacijos. Šiuo metu realūs būdai – gauti pinigais pagal metodiką, kur žemės vertė šimtais kartų mažesnė nei reali rinkos“, – aiškina Žemės savininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Kęstutis Mozeris.
Skaičiuojama, kad vien didžiuosiuose miestuose yra negrąžinta daugiau nei 6 tūkst. hektarų žemės beveik 10-čiai tūkstančių savininkų. Kitąmet numatyta išmokėti per 120 milijonų litų kompensacijų, taip pat už miestuose turėtą žemę galima gauti atlygį lygiaverčiu miško plotu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...