- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet Latvijos rinką papildo beveik 200 naujų lietuviško kapitalo įmonių. Lietuvos verslininkai sako, kad kaimyninėje šalyje vis dar randa laisvų nišų, o štai latviai ilgai ignoruoja Lietuvos rinką – pasak jų, ji yra per maža ir čia neįmanoma dirbti pelningai. Latvijos ekonomistė Raita Karnytė teigia, kad tokia nuostata klaidinga – lietuviai esą puikiai įrodė, kad ir mažoje rinkoje galima uždirbti didelius pinigus.
Latvijos rinka nuo seno viliojo lietuvius. Dar tarpukariu tūkstančiai lietuvių čia ieškojo darbo, nes jau tada Latvija savo išvystyta pramone bei žemes ūkiu gerokai lenkė Lietuvą. Tarpukariu Latvijoje dirbo apie 100 tūkst. lietuvių, daugiausia – gamyklose bei pas ūkininkus.
„Lietuvai ir Latvijai atkūrus nepriklausomybę, lietuviai vėl ėmė plūsti pas kaimynus. Šiuo metu Latvijoje veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių, teikiančių statybos, prekybos bei kitas paslaugas. Nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ šalyje vykdo ne vieną didelį statybos projektą, vis giliau šaknis Latvijoje įleidžia prekybos tinklai „Maxima“ bei „Iki“, – LRT.lt pasakojo LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis.
Šiuo metu Latvijoje veikia beveik 2,5 tūkst. lietuviško kapitalo įmonių, teikiančių statybos, prekybos bei kitas paslaugas.
Kasmet į Latvijos rinką ateina beveik 200 naujų lietuviško kapitalo įmonių. Jų atstovai teigia kaimyninėje šalyje dar vis randantys laisvų nišų. Kaip teigė A. Vaikutis, praėjusią savaitę savo veiklą Latvijoje pradėjo dar viena įmonė iš Kauno – „Obuolių namai“. Įmonė teikia obuolių sulčių spaudimo paslaugas pagal naujausias technologijas, turi klientų visoje Lietuvoje.
Pasak įmonės vadovės Daivos Vaitiekūnienės, jau senokai žvalgomasi į kaimyninės Latvijos obuolių sulčių rinką – čia dar esama nemažai laisvų nišų, tad įmonė tikisi nesunkiai įsitvirtinti kaimyninėje šalyje. Pirmieji bandymai suvilioti latvių klientus vyks Rygoje, prie vieno iš prekybos centrų, kur visą savaitgalį buvo montuojama įmonės technika. Jei netrūks klientų, Rygoje obuolių sulčių spaudėjai žada dirbti iki spalio pabaigos.
LRT RADIJO korespondentas Latvijoje A. Vaikutis pasidomėjo, ar latvių verslininkai domisi Lietuvos rinka. „Jau anksčiau to esu klausęs tuometės Latvijos ekonomikos instituto direktorės Raitos Karnytės. Ekonomistės teigimu, nuo pat pirmųjų nepriklausomybės metų latviai ignoravo Lietuvos rinką teigdami, kad ji yra per maža ir čia neįmanoma dirbti pelningai. R. Karnytės nuomone, tokia nuostata yra klaidinga, nes lietuviai puikiai įrodė, kad ir mažoje rinkoje gali uždirbti didelius pinigus“, – LRT.lt kalbėjo A. Vaikutis.
Lietuvių verslininkai aktyvesni
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, tai gali būti susiję su apskritai didesniu mūsų verslininkų aktyvumu ir naujų rinkų paieška.
„Jei kalbėtume apie prekybos sektorių, puikiai žinome, kokią plėtrą Baltijos šalyse vykdė „Maxima“. Bet nieko atvirkštinio negirdėjome, kad kažkas iš Latvijos vykdytų plėtrą šiame sektoriuje Lietuvoje. Tai šia prasme negalėčiau teigti, kad lietuviai investuotojai bėga iš savo šalies, nes mokestinis ar investicinis režimas Latvijoje daug patrauklesnis, nors nuo kitų metų įsigalioja tam tikri mokesčių politikos pakeitimai Latvijoje, kurie daro investicijų procesą patrauklesniu.
Bet aš manau, kad tai daugiau nulemia ne Latvijos ekonominės politikos pokyčiai, kiek susidomėjimas šita rinka. Baltijos šalys šiuo metu auga tempu, kuris lenkia Europos Sąjungos vidurkį, o mūsų verslininkai traktuoja mūsų kaimynę šalį kaip pakankamai įdomią ir patrauklią“, – LRT.lt komentavo G. Nausėda.
Kodėl latviams nepavyksta to padaryti arba kodėl jie laiko mūsų rinką per maža, nors Latvijos rinka dar mažesnė nei mūsų, pasak ekonomisto, reikia klausti pačių latvių. „Gal jie tiesiog turi kitų alternatyvų, jiems įdomiau skverbtis į kitas rinkas, o gal šiuo metu tiesiog mano, kad Latvijos rinkoje yra pakankamai ką veikti, ir ambicingesnių plėtros planų nepuoselėja“, – pridūrė G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...