- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visuomenėje vis dar sklando įvairūs nepagrįsti mitai apie atliekų rūšiavimą, o paprastos ir aiškios informacijos trūkumas neretai atbaido žmones nuo rūšiavimo veiklos. Vienas iš giliai įsišaknijusių mitų – visos žmonių tvarkingai išrūšiuotos pakuočių atliekos keliauja į sąvartyną. Dažnas Lietuvos gyventojas vis dar tiki, kad visos pakuočių atliekos yra sumaišomos ir galiausiai patenka ne į rūšiavimo bazes, o sąvartyną.
Pakuočių atliekoms patekus į rūšiavimo konteinerius, jos yra surenkamos specialiomis mašinomis ir transportuojamos į perrūšiavimo bazes, kur jos dar kartą rankiniu arba mechaniniu būdu yra perrūšiuojamos taikant įvairius kriterijus: atskiriamos pagal rūšį, dydį, spalvą ir pan. Modernesnėse rūšiavimo linijose yra įrengti specialūs magnetai, automatiniu būdu atskiriantys metalines pakuotes. Taip pat yra ir kitų įvairiausių techninių galimybių, o atskyrimo procesas priklauso nuo esamos perrūšiavimo technikos. Vėliau tinkamai atskirta ir paruošta antrinė žaliava yra supresuojama ir perduodama perdirbėjui, kuris panaudodamas antrinę žaliavą gamina naujus gaminius.
„Lietuvoje sukurti nemenki pakuočių atliekų rūšių tvarkymo pajėgumai ir jie vis plečiami. Mūsų šalyje perdirbamos stiklinės, popierinės, kartoninės, plastikinės, PET, medinės pakuočių atliekos. Nemaža dalis pakuočių atliekų yra vežamos perdirbti į kitas šalis, nes Lietuvoje nėra reikiamų techninių įrenginių arba eksportuoti yra ekonomiškai naudingiau. Kai kurios atliekos iš kitų šalių atkeliauja perdirbimui pas mus. Iš viso Lietuvoje šiuo metu registruotų perdirbėjų virš 30 Lietuvos įmonių. Tad rūšiuojantieji neturėtų baimintis – išrūšiuotomis atliekomis pasirūpinama tinkamai, nes jos yra vertinga ir paklausi žaliava“, – teigia viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ direktorė Bena Razbadauskienė.
Svarbu pažymėti, kad gyventojų vaidmuo šioje atliekų perdirbimo grandinėje ypatingai svarbus, nes kuo tvarkingiau vyks pirminis rūšiavimas t. y. kuo taisyklingiau žmonės rūšiuos pakuočių atliekas į tam skirtus konteinerius, tuo geresnės kokybės antrinės žaliavos turėsime ir iš jos galėsime pagaminti daug daugiau ir aukštesnės kokybės naujų gaminių. O gaminti naujus daiktus iš antrinių žaliavų daug paprasčiau, pigiau, tokiu būdu mažiau teršiama aplinka. Tad kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių.
Šiandien Lietuvoje beveik prie kiekvieno sąvartyno veikia ir mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linijos, kurios iš bendro atliekų srauto bando atskirti antrines žaliavas tinkamas perdirbimui. Tačiau reikia pažymėti, kad iš mišraus komunalinio srauto „ištrauktų“ pakuočių atliekos niekada nebus tokios kokybės, kokią būtų galima gauti, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų namuose.
Siekiant paneigti šį įsitikinimą, buvo sukurtas vaizdo filmukas, kuriame aktoriai Audrius Bružas ir Martynas Nedzinskas su gero humoro doze ir nesudėtingai parodo, kas gi iš tiesų vyksta su mūsų išrūšiuotomis pakuočių atliekomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...