- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė 2018 metų pirmo pusmečio duomenimis apie socialinių darbuotojų darbo užmokestį skirtingose savivaldybėse.
Kaip rodo skaičiai, tą patį darbą dirbančių specialistų atlyginimai labai skiriasi. Daugiausiai socialiniai darbuotojai uždirba Vilniaus, Alytaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose, mažiausiai Visagine. Iš rajonų savivaldybių socialiniams darbuotojams didžiausius atlyginimus moka Neringos, Klaipėdos rajono savivaldybės.
Kaip rodo SADM skaičiai, socialinių darbuotojų atlyginimai savivaldybėse gali skirtis net 400 eurų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste socialiniai darbuotojai uždirba 1087 eurus prieš mokesčius, o Visagino mieste - 684 eurus.
Lietuvoje iš viso dirba apie 4,1 tūkst. socialinių darbuotojų, iš kurių 1,2 tūkst. teikia socialinę priežiūrą šeimoms ir kurių darbo užmokesčiui iš valstybės biudžeto skiriamos tikslinės dotacijos.
Ketvirtadienį profesinę šventę mininčius socialinius darbuotojus pasveikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Tokio pobūdžio dienos yra simbolinės, bet jos natūraliai sudaro sąlygas susikoncentruoti į vieną svarbią temą. Šiandien - į socialinį darbą, į tai, kas pastaruoju metu šioje srityje vyksta, kas yra gero, o kas vystytino. Leidžiu sau vadinti jus kolegomis, nes ir pačiam teko ragauti socialinio darbuotojo duonos bei organizuoti įvairias socialines paslaugas“, - savo sveikinime rašo ministras.
Pasak ministro, visuomenė pastaraisiais metais pradeda matyti socialinius darbuotojus ir ima suvokti, kokią vertę jie sukuria. Dar daugiau - visuomenėje netgi svarstoma, ko netenkame, jeigu socialiniams darbuotojams nėra sudaromos sąlygos sėkmingai dirbti savo darbo.
„Kiekvieną kartą, kai žiniasklaidoje suskamba istorija apie nesuvaldomą paauglį ar įgūdžių stokojančius suaugusiuosius, visi atsigręžia į socialinius darbuotojus tarsi jūs turėtumėte stebuklingą lazdelę“, - teigia ministras L. Kukuraitis.
„Bet būkime teisingi - atsigręžus į socialinius darbuotojus negalime vien tik reikalauti, turime rimtai aptarti ir tai, ko trūksta, kad šis darbas taptų trokštamas ir atnešantis maksimalią naudą visuomenei“, - tęsia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas.
Anot ministro, šalia profesijos prestižo problemų reikia kalbėti ir apie nevienodą socialinių darbuotojų saugumo lygį skirtingose savivaldybėse bei skirtingą darbo užmokestį. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pažymėjo, kad ministerija šiuo metu dirba ties saugumo garantijų norminimu bei 2019 m. ketina didinti su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų pastoviosios pareiginės algos koeficientus - socialiniams darbuotojams 15 proc., atvejo vadybininkams - 30 proc.
ELTOS nuotr.
2020 m. ir 2021 m. numatomas didinimas turėtų siekti apie 15 proc. ir jau 2020 metais aplenkti Lietuvos vidutinį darbo užmokestį.
Praktikoje pastebima, kad su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas valstybės biudžeto lėšomis turi įtakos visų Lietuvos socialinių darbuotojų darbo užmokesčio augimui, nes gyventojai renkasi darbo vietas su didesniu atlygiu. Vadinasi, savivaldybės, kurių skiriamos lėšos lemia daugelio socialinių darbuotojų atlyginimą, taip pat būna priverstos didinti skiriamą finansavimą.
„Nors nesu iki galo patenkintas kai kurių savivaldybių požiūriu į socialinius darbuotojus, bet esama ir gerų pavyzdžių: tikrai yra regionų ir miestų, kur suvokiama, kad socialinio darbuotojo darbo užmokestis turi būti konkurencingas, kad už papildomą darbą reikia mokėti ir kad socialinis darbuotojas neturėtų nemokamai naudoti savo automobilio darbui“, - teigia L. Kukuraitis.
Savo laiške socialiniams darbuotojams ministras priminė šiais metais pasiektą Socialinių paslaugų šakos kolektyvinį susitarimą su 6 profesinėmis sąjungomis, kuriuo buvo nustatytas minimalus pastoviosios darbo užmokesčio dalies koeficientas, užmokestis už pavadavimą ar papildomų užduočių atlikimą, kompensacijos už darbo tikslais naudojamo asmeninio automobilio kurą ir nusidėvėjimą, minimalios išlaidos profesinės kompetencijos tobulinimui.
„Tuo noriu pasakyti, kad darbuotojų vienijimasis yra vienas svarbiausių veiksnių derantis dėl darbo užmokesčio kiekvienoje savivaldybėje. Sunku patikėti, bet būtent jūsų vienybė yra galingesnė nei dešimtys ministerijos paruoštų teisės aktų. Bet taip ir turi būti demokratinėje valstybėje“, - reziumavo ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...