- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estai ir latviai būstui skolinasi didesnes sumas nei lietuviai. Kaip parodė „Swedbank“ atlikta Baltijos šalių būsto rinkos analizė, vidutinė paskola būstui Estijoje praėjusių metų pabaigoje sudarė 77 tūkst. eurų. Latvijoje ji siekė 61 tūkst. eurų, Lietuvoje – apie 60 tūkst. eurų.
„Istoriškai Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkos yra pakankamai skirtingos, šiuo metu jos yra skirtinguose raidos taškuose, ir tai atsispindi gyventojų skolinimosi poreikiuose. Latvijoje ir Estijoje didžioji dalis būsto sandorių sudaromi šių šalių sostinėse, kuriose būstas yra brangiausias, tuo metu nekilnojamo turto rinka Lietuvoje pagal aktyvumą pasiskirsčiusi tolygiau ir sostinė neturi tokio dominavimo“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.
Atliktos Baltijos šalių būsto rinkos analizės duomenimis, per praėjusius metus Latvijos sostinėje Rygoje sudaryti 79 proc., o Taline – 67 proc. visų būsto sandorių. Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus 33 proc., o likusiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių.
Pasak T. Puliko, nepaisant nekilnojamo turto rinkų skirtumų ir skirtingų vidutinės išduotos paskolos sumų, visose trijose Baltijos šalyse praėjusiais metais vidutinė suteikiamos būsto paskolos vertė augo. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė būsto paskola per 2017 m., palyginus su 2016 m., išaugo atitinkamai 10 ir 9 procentais. Estijoje vidutinės būsto paskolos augimas buvo nuosaikesnis ir per palyginamąjį laikotarpį siekė 3 procentus.
Būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių Baltijos šalyse taip pat skiriasi. Vertinant pernai metais naujai išduotas būsto paskolas pagal amžiaus grupes, Lietuvoje ir Estijoje aktyvumu išsiskyrė 26-30 metų gyventojai, Latvijoje dažniausiai būstui skolinosi 31-35 metų gyventojai.
„Lietuva Baltijos šalių kontekste išsiskiria didele dalimi paskolų, kurios imamos kartu su bendraskoliu. Tokių būsto paskolų dalis Lietuvoje siekia 65 proc., tuo metu kai Estijos ir Latvijos gyventojai būstui su bendraskoliu skolinasi rečiau, atitinkamai 44 proc. ir 42 proc. nuo visų būsto paskolų“, − komentuoja ekspertas.
Pasak jo, visose trijose Baltijos šalyse būsto pirkėjų, kurie per praėjusius metus kreipėsi dėl banko finansavimo, mėnesio pajamos atskaičius mokesčius dažniausiai siekė 1–1,5 tūkst. eurų per mėnesį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų4
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...