Lengvata šildymui pakibo ore?

Už lengvatos naikinimą

Praėjusią savaitę finansų ministrė Rasa Budbergytė pareiškė, kad PVM lengvata centralizuotai tiekiamam šildymui kitų metų biudžeto projekte nenumatyta. Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas šildymui siekia 9 proc., o standartinis tarifas – 21 proc.

"Biudžete tokios lengvatos pratęsimas nėra numatytas. Žmonės, kurie už šildymą tikrai neturi pajamų susimokėti, jiems turi būti numatyta kita forma, kaip padėti. Aš manau, kad sprendžiant bet kokios lengvatos klausimą, reikia galvoti, koks lengvatos tikslas ir ką pasiekiame, ją pratęsdami ar panaikindami", – kalbėjo R.Budbergytė.

Ministrė pridūrė, jog asmenys, kurie nepajėgia susimokėti už šildymą, turėtų būti remiami, tačiau lengvatinis PVM nėra socialiai teisingas, kadangi jis taikomas ir turtingiems asmenims, o vargingai gyvenantieji privačiuose namuose tokios lengvatos negauna.

R.Budbergytės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per metus PVM lengvata šildymui biudžetui kainuoja 47 mln. eurų, taigi pratęsus jos galiojimą dar beveik pusmečiui biudžetas negautų 32 mln. eurų papildomų pajamų.

Nesusirinko į posėdį

Socialdemokratų frakcijos Seime nariai ir pats ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius netrukus po šio Finansų ministerijos pareiškimo suskubo raminti, esą Seimas patvirtins biudžeto įstatymo pataisą, pagal kurią lengvata bus pratęsta.

Nepaisant to, antradienį parlamentarams tai padaryti taip ir nepavyko – sprendimui priimti pritrūko parlamentarų.

Norint priimti įstatymą, reikia, kad balsavime dalyvautų mažiausiai 71 Seimo narys, tačiau antradienį 17 val. plenarinių posėdžių salėje jų tebuvo likę apie 40. Tiesa, svarstant pataisas šį siūlymą palaikė visi 30 iš 140 Seimo salėje likusių narių.

Palaikė lengvatos naikinimą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikavo Vyriausybę, esą PVM lengvatos naikinimas – "socialiai nejautrus" žingsnis. Kita vertus, opozicinių partijų lyderiai palaikė Finansų ministerijos poziciją dėl lengvatos naikinimo, tiesa, prieš tai numatant konkretų kompensacinį mechanizmą.

"Jei vis dėlto dabartinė valdžia nuspręstų naikinti šią lengvatą, kuri pati savaime nėra socialiai teisinga, būtina numatyti mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms konkrečius kompensavimo mechanizmus, kad išaugusios šildymo kainos neigiamai nepaveiktų jų ir taip sudėtingos finansinės padėties", – aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.

Jam pritarė Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis.

"Lengvatą galima naikinti ir reikėtų naikinti, nes ji socialiai neatsakinga. Ji remia ir turtingus, ir nepasiturinčius gyventojus. Tačiau ją panaikinus turi būti aiškus kompensavimo mechanizmas ir numatytos lėšos, kad žmonėms, kurie yra remtini, šildymo kainos būtų kompensuotos. Lengvata gali būti naikinama tik tuo atveju, jei bus numatytas aiškus kompensacijos mechanizmas", – sakė politikas.

Paramos mechanizmas

Kalbėdama apie kompensavimo mechanizmą, finansų ministrė R.Budbergytė sakė, kad šį darbą turi atlikti Socialinės apsaugos ir darbo, o ne Finansų ministerija.

"Iš tiesų ne Finansų ministerija turi galvoti apie tai, kaip tai turi būti padaryta. Juk Vyriausybėje tikriausiai yra ir kitos ministerijos, kurios vykdo funkcijas pagal jų nuostatus... Ir aš neabejoju, esu įsitikinusi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – biudžeto svarstymas vyks ilgą laiką Seime – sugalvos tuos mechanizmus", – sakė R.Budbergytė.