- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva atmeta Briuselio raginimą atsisakyti veto teisės mokesčių srityje, nes tai galėtų sumažinti valstybės konkurencingumą didžiųjų šalių naudai, antradienį pareiškė finansų ministras Vilius Šapoka.
ES finansų ministrų susitikime dalyvaujantis ministras teigė, kad Europos Komisijos pasiūlymas įvesti kvalifikuotos daugumos balsavimą būtų „grubus įsikišimas į Lietuvos ekonomikos DNR“.
„Lietuva per pastaruosius trejus metus sukūrė vieną iš palankiausių mokestinių jurisdikcijų tiek inovacijoms, tiek investicijoms – negalėtume atsisakyti tokio konkurencinio pranašumo“, – BNS sakė V. Šapoka.
Mokesčių harmonizavimo šalininkai teigia, kad kai kurios valstybės dabar iškraipo bendrąją rinką, taikydamos itin mažus mokesčius didžiosioms korporacijoms, ir stabdo visai ES reikalingas reformas.
Mažesnės ir periferijoje esančios šalys nori išlaikyti savarankiškumą – jos teigia, kad palankesnė mokestinė aplinka būtina, siekiant konkuruoti su ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis.
„Tiek skirtingų valstybių narių ekonomikos struktūros, tiek geopolitinė situacija skirtinga, dėl to lankstumas mokesčių srityje yra būtinas“, – BNS iš Briuselio telefonu sakė V. Šapoka.
Ministro teigimu, vienbalsiškumas „užtikrina balansą tarp valstybių narių, ypač tarp didžiųjų ir mažesnių“.
Jis teigė, kad dabartinė sistema netrukdo priimti greitų sprendimų, kovojant su mokesčių vengimu.
V. Šapoka prognozavo, kad Europos Komisijos pasiūlymas pakankamos paramos tarp valstybių narių nesulauks.
„Kadangi detaliai diskutuojame su kitomis valstybėmis narėmis šitą klausimą – tiek oficialiai, tiek neoficialiai, manau, kad tikrai susidaro nemaža šalių grupė, ypač tų šalių, kurios orientuojasi į greitesnį augimą, į spartesnį investicijų procesą, į inovacijų pritaikymą ekonomikoje. Tai tikrai kritinė masė padės užtikrinti, kad vienbalsiškumo principą išlaikysime“, – sakė Lietuvos finansų ministras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai1
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...