- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva kartu su Malta vienintelės balsavo prieš Europos Sąjungos (ES) siūlymą anksčiau pradėti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, argumentuodama, kad tokie planai gali lemti lėšų skyrimą ne investicijoms į taršos mažinimą, o papildomų taršos kvotų pirkimui.
Trečiadienį ES narių atstovai balsavo dėl siūlomo pastangų pasidalijimo reglamento. Juo visos bendrijos narės įsipareigotų iki 2030 metų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 metais. Žemės bei namų ūkių, atliekų tvarkymo, transporto ir paslaugų sektoriuose 2021–2030 metų laikotarpyje. Lietuvai šiuo reglamentu taršą reikėtų sumažinti 9 proc.
Nors kenksmingų dujų mažinimui yra minimas 2021–2030 metų laikotarpis, tačiau diskusijose tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo sutarta, kad taršos mažinimas galėtų prasidėti nuo 2019 metų gegužės, o ne nuo 2021 metų. Tam trečiadienį pritarė 24 ES narės, Lietuva ir Malta balsavo prieš, o Latvija ir Lenkija susilaikė.
Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė BNS aiškino, kad anksčiau pradėjus mažinti taršą, Lietuvai gali nebeužtekti jai skirtų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, nes jų kasmet bus skiriama mažiau.
Anot S. Znutienės, dėl šios priežasties Lietuvai teks pirkti papildomas kvotas iš kitų bendrijos šalių, nors norima visas lėšas skirti taršos mažinimo priemonėms.
„Aišku, kuo anksčiau pradėsi, tuo lengviau padaryti, bet tuo pačiu darosi ambicingiau padaryti. (...) Matome, kad negalėsime tilpti į mums planuojamas nustatyti taršos kvotas ir išeis, kad lėšas metinių kvotos vienetų pirkimui, vietoje to, kad investuotume į taršos mažinimo priemone atskiruose ūkio sektoriuose“, – tvirtino S. Znutienė.
Anot jos, preliminariais skaičiavimais, Lietuvai iki 2030 metų gali pritrūkti maždaug 9 mln. tonų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotų, o jų kaina rinkoje priklausys nuo to, kaip kitoms ES šalims seksis mažinti oro taršą po 2020 metų.
Aplinkos viceministras Martynas Norbutas BNS komentavo, kad Lietuvai sunkiausiai sekasi kovoti su tarša žemės ūkyje ir transporte – šiuose sektoriuose ji didėja.
„Jeigu mes norime priimti kokias nors priemones, kurios mažintų išmetimus, tai dėl jų gali būti sutarta per šiuos metus ir jos galėtų atsirasti šių metų pabaigoje. Jos būtų taikomos 2019 metų pradžioje, bet nesame pajėgus pasiekti tam tikrų rezultatų. Mes norime išleisti pinigus taršos mažinimo investicijoms, o ne perkant papildomas kvotas“, – tvirtino M. Norbutas.
Lietuva artimiausiu metu ketina pateikti paaiškinimą kitoms šalims, kodėl balsavo prieš tokį siūlymą.
Po trečiadienio balsavimo reglamentas keliaus pritarimui į Europos parlamentą. Jeigu jis pritars, pasiūlymas sugrįš į Europos Ministrų tarybą formaliam pritarimui ir šalys privalės laikytis įsipareigojimų mažinti oro taršą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...