Lietuva ir dar septynios šalys perspėja dėl euro zonos reformos

Baltijos šalių, Danijos, Švedijos, Suomijos, Airijos ir Nyderlandų finansų ministrai bendrame laiške paragino sutelkti dėmesį Bankų sąjungos užbaigimui, griežtesnio biudžeto taisyklių laikymosi užtikrinimui ir Europos valiutos fondo sukūrimui, o kitas idėjas nukelti vėlesnei diskusijai.

„Toliau gilinant ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), turėtų būti visų pirma siekiama realios pridėtinės vertės, o ne plataus užmojo kompetencijos perdavimo į Europos lygmenį“, – rašoma bendrame laiške.

„Dėl tos priežasties diskutuojant apie EPS gilinimą reikėtų ieškoti sutarimo dėl to, ką „reikia turėti“, o ne sutelkti dėmesį į tai, ką „būtų gerai turėti“, – teigia finansų ministrai.

Ministrai taip pat pabrėžė, kad „ne euro zonos šalims turėtų būti suteikta galimybė lygiavertėmis sąlygomis savo noru dalyvauti naujosiose EPS iniciatyvose“. Iš pasirašiusiųjų laišką Danija ir Švedija nėra įsivedusios euro.

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka BNS sakė, kad laišku siekiama paraginti koncentruotis į esamų problemų sprendimą, o kitas idėjas galima aptarti ir vėliau.

„Turime priimti sprendimus, dėl kurių patvirtinti planai – turiu omeny Bankų sąjungos užbaigimą, kapitalo rinkos sąjungos plėtojimą, bendros indėlių draudimo sistemos įtvirtinimą, o dėl visų kitų klausimų galima diskutuoti ir vėliau“, – teigė ministras.

Laišką pasirašiusios šalys atsargiai vertina Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ambicingus planus reformuojant euro zoną įkurti bendrą biudžetą ar finansų ministeriją.

V. Šapokos teigimu, Lietuva nepritaria prancūzų idėjai steigti euro zonos finansų ministro pareigybę.

„Mes tokį pasiūlymą vertiname gana skeptiškai, nes, kaip minėjau, pirmiausia reikia koncentruotis į tuos klausimus, dėl kurių yra sutarta – Bankų sąjungos užbaigimas, kapitalo sąjungos plėtojimas ir stabilumo mechanizmo stiprinimas“, – teigė finansų ministras.

Bendras laiškas paskelbtas, kai Vokietijos politikai pasiekė sutarimą dėl naujos Angelos Merkel vadovaujamos vyriausybės. V. Šapokos teigimu, šis susitarimas sukuria „prielaidas greitesnei diskusijai“ apie euro zonos ateitį.