- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva jungiasi prie tarptautinės bylos, kurioje Lenkija skundžia Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje. EK pernai gegužę neskyrė koncernui baudos.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos siūlymui prisijungti prie Lenkijos bendrovės „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), dalyvaujant Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (ESBT) nagrinėjamoje byloje. Tai nėra atskiras Lietuvos skundas, bet įstojimas į bylą palaikant Lenkijos poziciją.
„Siūlymas toks: įstoti į šią bylą, palaikant Lenkijos įmonę (PGNiG – BNS), nes ši bylos baigtis Lietuvai yra svarbi pirmiausia dėl to, kad jos laimėjimo atveju mes sustiprintume savo galimybes mūsų dujų vartotojų interesus (Stokholmo arbitraže – BNS) būtent dėl 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo priskaičiuoti kaip teorinė kol kas žala“, – Vyriausybės pasitarime argumentavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Siūlymas toks: įstoti į šią bylą, palaikant Lenkijos įmonę.
Pasak jo, Europos Komisijos sprendimas skundžiamas kaip prieštaraujantis Europos Sąjungos energetikos politikos tikslams ir neįvertinantis neigiamos įtakos Vidurio ir Rytų Europos dujų rinkoms.
„Teismui skundžiamame sprendime dėl „Gazprom“ įsipareigojimų yra daugybė apribojimų ir išimčių, kurie padaro šiuos įsipareigojimus praktikoje beveik nepritaikomus tiek Lietuvos, tiek ir Vidurio Europos dujų rinkose“, – kalbėjo ministras.
Ministras anksčiau yra sakęs, kad Komisijai neskyrus Rusijos koncernui baudos, tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot jo, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Rusijos kompanija privalo kompensuoti gamtinių dujų vartotojams patirtus nuostolius dėl nesąžiningos kainodaros ir nepagrįstai didelių kainų. Skaičiuojama, kad „Gazprom“, piktnaudžiaudama monopoline padėtimi rinkoje, Lietuvos vartotojams padarė žalos už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų.
„Gazpromui“ – įpareigojimai, bet ne bauda
EK pernai gegužę, baigusi beveik septynerius metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrusi jam realių baudų, nustatė privalomus įsipareigojimus artimiausiems aštuoneriems metams, kuriuos pažeidus Rusijos koncernui grėstų bauda iki 10 proc. pajamų. 2017 metais „Gazprom“ konsoliduotos pajamos siekė maždaug 91 mlrd. eurų.
EK tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse Lietuvos iniciatyva pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.
Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesnių sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.
Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG pernai spalį apskundė EK sprendimą. Skundo turinys neatskleidžiamas. Lenkijos naujienų agentūra PAP buvo skelbusi, kad PGNiG reikalauja griežtų sankcijų Rusijos dujų monopolininkui.
Europos Komisija, reaguodama į Varšuvos apsisprendimą teisme užginčyti Briuselio sprendimą dėl „Gazprom“, pernai spalį pranešė, jog gins savo sprendimą: „EK savo sprendimą gins teisme“.
Lietuva EK sprendimo dėl „Gazprom“ nusprendė neskųsti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...