- Pranciškus Vaišvila, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva pirmadienį balsavo prieš Europos Sąjungos (ES) ministrų poziciją dėl žemės ūkio finansavimo po 2020 metų, jiems nesusitarus dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo žemdirbiams.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius BNS telefonu iš Briuselio teigė, jog visą pirmadienį derintose kompromisinės Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos išvadose Lietuvos pozicija dėl išmokų suvienodinimo neatsispindėjo.
Be Lietuvos išvadoms dar nepritarė Latvija, Estija, Lenkija ir Slovakija.
Pasak R. Taraškevičiaus, daugelis ES žemės ūkio ministrų siūlė diskusijas dėl tiesioginių išmokų atidėti iki derybų dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto pradžios, tačiau Lietuva norėjo, kad pirmadienį priimtoje pozicijoje šiuo klausimu būtų pareikšta aiški ministrų parama.
„Mintis buvo tokia, kad ES Taryba pripažįsta, jog yra skirtingos nuomonės valstybių narių dėl (tiesioginių išmokų – BNS) konvergencijos ir prie šio klausimo reikės grįžti, diskutuojant dėl daugiametės finansinės perspektyvos. Mes su tokiu paragrafu negalėjome sutikti, todėl ir nepritarėme“, – kalbėjo viceministras.
Bendra ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos išvada buvo paskutinė galimybė ES žemės ūkio ministrams padaryti įtaką būsimam Europos Komisijos (EK) pasiūlymui dėl Bendrosios žemės ūkio politikos ateities. Teisinius pasiūlymus EK turėtų pristatyti gegužės pabaigoje.
Į Baltijos šalių ir Lenkijos balsą – neįsiklausyta
R. Taraškevičius tvirtino, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija bendrijos žemės ūkio ministrams pirmadienį pristatė praėjusią savaitę Rygoje patvirtiną bendrą poziciją dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visos ES žemdirbiams, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.
„Mes atskirai diskusijų kontekste pristatėme bendrą deklaraciją. Ten yra mums tinkantys punktai ir prašėme juos įdėti į bendrą deklaraciją, bet kai kurios šalys kryžiumi gulė prieš tai. Kai kurios šalys nenori girdėti žodžių „konvergencija“ ar „tiesioginės išmokos“. Čia tik kelio pradžia“, – kalbėjo viceministras.
R. Taraškevičius teigė, kad pirmadienį nepritarimą tiesioginių išmokų suvienodinimui pareiškė Graikija, Italija, Olandija ir Belgija.
Vis dėlto R. Taraškevičius sakė, jog Baltijos šalys ir Lenkija pasiuntė stiprią žinutę kitoms ES narėms šiuo klausimu.
Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką. Lietuvos žemdirbiai gauna kur kas mažesnes išmokas nei Vakarų Europos šalių ūkininkai – dėl to norima suvienodinti tiesiogines išmokas, nes tai kartu mažintų konkurencinius kai kurių ES narių pranašumus žemės ūkyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...