- Artūras Ketlerius (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusijai planuojant 2020 metais įjungti pirmąjį Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, Lietuva ketina sukurti sąlygas, kuriomis nebus įmanoma elektros prekyba tarp valstybių.
Apie 50 kilometrų nuo Vilniaus dygstančią Astravo AE Lietuva laiko nesaugia, todėl yra paskelbusi planus, jog šios jėgainės elektra nebus perkama. Anot elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovo Daivio Virbicko, visos elektros jungtys su Baltarusija bus atjungtos, o prekyba tarp šalių pasidarys neįmanoma.
Pasak jo, abejotina, kad Astravo AE elektra pasiektų Lietuvą per Latviją arba Suomiją, o jeigu tai ir įvyktų, tai menkai paveiktų šalies rinką.
Antradienį „Litgrid“ pasirašė sutartį dėl Ignalinos AE pastotės rekonstrukcijos, kurios metu bus atjungta pirmoji linija su Baltarusija. Likusios trys linijos bus atjungtos, kai Baltijos šalys sinchronizuosis su Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungs nuo rusiškojo BRELL elektros žiedo.
„Tai įvyks kartu su sinchronizacija. Pagal paskutinę studiją, kurią darė „Gothia Power“, siūloma nestatyti keitiklių, o tiesiog atjungti tas linijas su Baltarusija“, - interviu Eltai sakė D. Virbickas.
Jo teigimu, po 2025 metų nelikus infrastruktūros, nebus galimybių parduoti elektros Lietuvoje, o nuo 2020 metų iki 2025 metų, kol elektros linijos vis dar egzistuoja, prekybą stabdys Lietuvoje priimti įstatymai. Tiesa, pati elektra šiuo laikotarpiu iš Astravo AE galės tekėti į Lietuvą, tačiau už tai nebus gaunama pajamų.
„Dabar priimtas įstatymas uždrausti prekybą, taigi, realiai ta elektra nepateks. Fiziniai srautai, kaip ir dabar, turbūt keliaus per Baltijos tinklus, tačiau pinigų už tai nebus gaunama. (...) Po sinchronizacijos nebeliks ir tų fizinių srautų“, - aiškino D. Virbickas.
Anot jo, menkai tikėtina, kad baltarusiška elektra pasiektų Lietuvą per Latviją. Visų pirma, pasak jo, Latvija elektros linija yra susijungusi su Rusija ir po sinchronizacijos ties ja reikėtų statyti keitiklį, kad prekyba ir toliau vyktų.
„Aš būčiau be galo nustebintas, jeigu atsirastų keitiklis tarp Latvijos ir Rusijos“, - tikino D. Virbickas.
O iki sinchronizacijos, anot jo, prekybą apsunkina Rusijoje galiojančios taisyklės, kad pikiniu laikotarpiu, kai elektros labiausiai reikia, jai pritaikomas papildomas mokestis, dėl kurio realiai prekyba vyksta tik naktimis ir savaitgaliais.
„Jeigu pakeistų kažką, susitartų rusai, baltarusiai, latviai - nuo to niekas nėra apsaugotas. Bet tada apskritai reikėtų kelti sinchronizacijos projekto klausimą, ar mes norime sinchronizuotis ir nukirsti priklausomybę nuo rytų ir padidinti su vakarų šalimis, ar nenorime“, - aiškino D. Virbickas.
Jo teigimu, Baltarusijos planai konservuoti kitas šalies elektrines po to, kai pradės veikti Astravo AE, iš dalies gali būti susiję su tuo, kad Lietuva siekia neįsileisti elektros iš kaimyninės valstybės.
„Manau, kad jie žinojo, kad reikės konservuoti kitas elektrines dar prieš Lietuvos sprendimus. Tiesiog tos elektros yra per daug. (...) O kai Lietuva pasakė, kad eksporto rinka šita kryptimi užsidaro, dar labiau suaštrėjo šis klausimas“, - teigė D. Virbickas.
Siekiant apriboti elektros prekybą iš trečiųjų šalių, Lietuvoje taip pat pasiūlyta idėja apmokestinti tokią elektros energiją. Tačiau, anot D. Virbicko, tarp Baltijos šalių sutarimo šiuo klausimu nėra.
Toks mokestis mažiau aktualus siekiant neįsileisti Astravo AE, kurios ir šiaip neketinama pirkti. Tačiau gali paveikti Karaliaučiuje šiuo metu statomas elektrines, mat Rusijos anklavoje negalioja reguliavimas, papildomai apmokestinantis piko metu eksportuojamą elektrą.
D. Virbicko teigimu, jeigu būtų pritaikyta 0,6 euro mokestis megavatvalandei, 200 MW galia elektrą eksportuojantis Karaliaučius turėtų per metus sumokėti apie 1 mln. eurų. Tačiau, pasak D. Virbicko, tai nepakenktų šių elektrinių konkurencingumui.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas praėjusią savaitę pareiškė, kad Astravo AE nebūtų konkurencinga Lietuvos rinkoje. Be to, anot jo, šios elektra būtų „lašas jūroje“.
Lietuva apsunkinti Astravo AE projektą siekia ne vien uždrausdama prekybą. Energetikos ministras kovo pabaigoje uždraudė Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (HAE) naudoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE) reikmėms.
Tai buvo numatyta dar pernai rudenį Vyriausybė patvirtintame veiksmų planą, kaip apsisaugoti nuo Astravo AE.
Veiksmų planą Energetikos ministerija parengė įgyvendindama Seimo priimtą Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymo nuostatas.
Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...