- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai dažniausiai skolinasi tam, kad galėtų pagerinti savo materialinę gerovę arba įsigyti pramogų. Tuo tarpu ilgalaikėms investicijoms, tokioms kaip studijos ar verslas, išoriniai finansavimo šaltiniai dar naudojami pakankamai retai.
Šias tendencijas atskleidė vartojimo kreditų bendrovės „Vivus.lt“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Kantar TNS“ atlikta apklausa, kurios metu analizuoti lietuvių skolinimosi įpročiai.
Šį mėnesį atliktos apklausos duomenimis, lietuviai dažniausiai linkę skolintis pristigę pinigų dideliam pirkiniui, pavyzdžiui, automobiliui. Šiuo tikslu bent kartą gyvenime skolinosi 36 proc. respondentų, o 40 proc. apklaustųjų planuoja tai daryti ateityje. Pakankamai dažnai pagalbos iš išorinių finansavimo šaltinių tautiečiams prireikia ir perkant nekilnojamąjį turtą (26 proc.) ar namų apyvokos daiktus (24 proc.). Ateityje nekilnojamajam turtui planuoja skolintis dar daugiau – 54 proc. apklaustųjų.
Tačiau lietuviai dar pakankamai retai skolinasi tam, kad galėtų mokytis ar kitaip investuoti į savo ateitį, žinias. Apklausos rezultatai atskleidė, jog studijoms yra skolinęsi 17 proc., o verslo pradžiai tik 5 proc. respondentų. Ateityje verslui planuoja skolintis jau 15 proc. apklaustųjų. Palyginimui, tokias trumpalaikes pramogos, kaip atostogos ar vestuvės skolindamiesi yra finansavę atitinkamai 15 proc. ir 12 proc. apklaustųjų.
„Jau ne vienerius metus stebime gana stabilią tendenciją, jog dažniausiai Lietuvoje skolinamasi stambiems pirkiniams. Tačiau dabar matome, kad lietuviai vis drąsiau pradeda skolintis, investuodami ir į nematerialinę gerovę: mokslus, tobulėjimą ar verslo vystymą. Vartojimo kreditai šiose srityse gali suteikti taip būtiną postūmį“, – teigia „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė.
„Kantar TNS“ apklausa taip pat parodė, jog populiariausias lietuvių skolinimosi šaltinis yra šeimos nariai. Net 51 proc. apklaustųjų prisipažino per pastaruosius trejus metus bent kartą prašę pinigų būtent iš artimiausių žmonių.
Antras pagal populiarumą skolinimosi šaltinis – vartojimo kreditai. Prireikus pinigų, šia paslauga naudojasi kas trečias lietuvis (34 proc.). J. Ambrasienė atkreipia dėmesį, jog plečiantis tokių bendrovių paslaugų įvairovei, jų patrauklumą atranda vis daugiau skirtingus interesus turinčių vartotojų.
„Tradicija skolintis iš šeimos narių Lietuvoje tebėra labai gaji ir, tikriausiai, gyvuos dar ilgai. Tai yra patys artimiausi, todėl ir patys patikimiausi žmonės. Tačiau pastebime, kad jaunesni šalies gyventojai vis labiau nori būti nepriklausomi, siekia išvengti dėl pinigų kylančių nesutarimų su giminaičiais ar draugais, todėl ieško alternatyvių finansavimo šaltinių“, – sako J.Ambrasienė.
Kaip rodo apklausa, mažiausiai populiarus skolinimosi šaltinis Lietuvoje yra tarpusavio skolinimo platformos. Per pastaruosius trejus metus šiuo šaltinius teigia pasinaudoję vos 4 proc. apklaustųjų.
Lietuvos gyventojų tyrimą apie jų skolinimosi įpročius „Kantar TNS“ atliko 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Jo metu iš viso apklausti 607 Lietuvos gyventojai, vyresni nei 18 metų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...