- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijai (EK) susidomėjus atskiroms šalims tiekiamo maisto sudėčių skirtumais, pirkėjai pripažįsta ir patys nepatikliai vertinantys maisto gaminių etiketes, kuriose nurodyti sveikatingumo žymėjimai. Tarptautinės tyrimų kompanijos „Nielsen“ duomenimis, Lietuva pasižymi vienais skeptiškiausių pirkėjų, kurių nepatiklumas lenkia europinius vidurkius.
Nepaisant to, kad tradiciškai Lietuvos pirkėjai vieni labiausiai susirūpinusių sveikata Europos šalyse, vidutiniškai kas ketvirtas Lietuvos pirkėjas teigia niekada nepatikintis, jog maiste yra mažiau druskos, cukraus, riebalų ar kalorijų. Dar sunkiau su etiketėmis, kurios deklaruoja konkrečią maisto naudą.
„Maisto tema yra viena jautriausių ir populiariausių, o kartu – kontroversiškiausių, nes čia niekuomet nebus vienintelio teisingo požiūrio. Po to, kai ir laboratoriniais tyrimais buvo patvirtinta, jog skiriasi produktų, kurie tiekiami skirtingų Europos regionų rinkoms, sudėtis, pirkėjų atsargumas atrodo kaip savaime išsipildanti pranašystė. Tačiau iš esmės ko gero reikia turėti omenyje, kad mūsų elgesį dažniausiai formuoja individualus supratimas apie tai, kas yra naudinga, sveika ar tiesiog skanu“, – teigia „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė Daiva Buckonytė.
Bendros Lietuvos pirkėjų nuotaikos rodo, kad su didesniu nepasitikėjimu susiduriama ne deklaruojant maiste sumažintą tam tikrų ingredientų kiekį, bet produktui priskiriant konkrečias savybes: „naudingas širdžiai“, „natūralus“, „ekologiškas“.
Net 42 proc. pirkėjų tvirtina niekada netikintys maisto produkto etikete, ant kurios yra užrašas naudinga širdžiai. Vertinant bendrą europinį lygį, tuo labiausiai netiki visa Europa (34 proc. jos pirkėjų).
Maždaug kas trečio lietuvio neįtikina teiginiai apie maisto natūralumą (35 proc.) ir ekologiškumą (31 proc.), kai bendrai Europoje šiais klausimais skeptiškumo stebima kiek mažiau (atitinkamai 30 proc. ir 21 proc.).
„Sprendžiant apie maisto natūralumą ar ekologiškumą susiduriame tiek su individualiais pirkėjų lūkesčiais, tiek su skirtingomis sertifikavimo, žymėjimo sistemomis. Tai sunkina nuomonės susidarymą ir konkretaus produkto pasirinkimą. Įdomu, kad šiuo klausimu gana skeptiški ir tokios šalies kaip Vokietija, kurioje ekologijos sritis išplėtota tikrai gerai, pirkėjai. Tai indikuoja viena: didesnė ar mažesnė pirkėjų skeptiškumo dozė yra būdingas kiekvienai rinkai ir tai nėra unikalus mūsų vienų bruožas“, – sako „Nielsen“ verslo plėtros ir įžvalgų vadovė.
Pavyzdžiui, panaši dalis pirkėjų tiek Šiaurės, tiek Pietų Europos šalyse vienodai nepatiklūs net ir tokiu klausimu, kaip maisto šviežumas.
Maisto šviežumo žyma nepatiki 16 proc. Ispanijos pirkėjų ir 14 proc. Danijos pirkėjų, nors klimato sąlygos šiose šalyse smarkiai skiriasi.
Panašiai, kaip ir su nauda širdžiai, pirkėjai netiki vitaminų gausa maisto produktuose.
Teiginiais ant maisto produktų pakuočių apie tai, kad produkte, daugiau vitaminų, Europoje vidutiniškai pasitiki 16 proc. pirkėjų. Tuo tarpu Lietuvoje tai įtikina vos 7 proc. parduotuvių lankytojų. Nepasitikinčių teiginiais apie didesnį vitaminų kiekį pirkėjų skaičius Lietuvoje siekia 38 proc. ir yra aukščiausias ES, kurios vidurkis sudaro 24 proc.
„Kad maiste yra didelis vitaminų kiekis Lietuvos pirkėjus įtikinti itin sunku – čia mes esame patys nepatikliausi. Tikėtina, kad toks įsitikinimas, beje, gajus visoje Vidurio ir Rytų Europoje, susijęs su tuo, jog šiame regione pakankamai dažnai manoma, kad gaminiai ir produktai, kurie yra vienu ar kitu būdu perdirbti bei apdoroti, negali būti vitaminų šaltinis. Tokia savybė, atrodo, yra rezervuota išimtinai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei kitiems neperdirbtiems produktams“, – komentuoja D. Buckonytė.
„Nielsen“ tyrimą atliko liepą, jame dalyvavo 16,9 tūkst. Europos Sąjungos pirkėjų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų7
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Sumanieji kaimai – geresnė gyvenimo kokybė per sumanius, inovatyvius sprendimus
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, balandžio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas, pažangius spren...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...