Lietuviai traukia į gamtą

Praėjusiais metais kaimo turizmo sodybos sulaukė beveik 13 proc. daugiau poilsiautojų. Vis daugiau lietuvių jose praleidžia ilgesnį laiką, o nedidelį turistų iš Rusijos sumažėjimą amortizavo didesnis svečių srautas iš Vakarų šalių.

Šiemet įsivažiavo pamažu

Per praėjusius metus kaimo turizmo sodybose apsilankė 310,4 tūkst. turistų. Palyginti su užpernai, kaimo turizmo sodybose pernai ilsėjosi 12,5 proc. daugiau turistų, apskaičiavo Lietuvos statistikos departamento specialistai.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkės Gitanos Mileikaitės teigimu, šiemet užsakymų vasarai formavimas įsivažiavo kiek lėčiau, tačiau dabar reikalai jau esą neblogai pajudėję. "Prognozių yra įvairių, kol kas jaučiasi šioks toks stabtelėjimas, didžiosios sodybos, orientuotos į šventes, vestuves, išgyveno ramesnį periodą. Tačiau dabar žmonės jau pradeda užsisakinėti, ir populiariausiose sodybose laisvų savaitgalių nebėra, kitos irgi pildosi neblogai", – sakė G.Mileikaitė.

Pasak asociacijos tarybos pirmininkės, didėja dalis lietuvių poilsiautojų, kurie renkasi šeiminį ir atostogų poilsiavimą sodybose, kuris trunka ne tik savaitgalį. "Daugėja lietuvių, kurie vietas užsako po tris, keturias dienas, savaitę ar dešimt dienų, nori apžiūrėti apylinkes, pažinti kraštą", – teigė G.Mileikaitė.

Neramumai vandens nesudrumstė

Iš beveik trečdalio milijono pernai kaimo turizmo sodybose viešėjusių svečių 27,2 tūkst., arba 8,8 proc. buvo užsieniečiai. Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos, informavo Statistikos departamentas.

G.Mileikaitė pastebėjo, kad geopolitinė situacija ir kaimyninės šalies politika davė savų rezultatų, tačiau kaimo turizmas nėra taip stipriai susijęs su svečiais iš Rusijos kaip viešbučių verslas. Tad ir nuostolis nebuvo toks ryškus, juolab kad pernai atvyko daugiau skandinavų, latvių, vokiečių, baltarusių.

"Beje, padidėjimas jaučiamas ir dėl to, kad sodybos nemažai pasipildė vietiniais turistais. Žmonės sugrįžta iš emigracijos ir nori praleisti laiką gamtoje, lietuviškoje aplinkoje", – pasakojo G.Mileikaitė.

Nuosavybės poreikis nedingo

Nors apsilankymų kaimo turizmo sodybose statistika didėja, tai nereiškia, kad lietuviai atsisakė noro turėti nuosavą gamtos kampelį poilsiui.

Pasak nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos, nebūtų teisinga daryti tiesioginę prielaidą, kad daugiau lietuvių nori ilsėtis kaimo turizmo sodybose, nes nebeperka nuosavų. Nors įmonė neanalizuoja sodybų pardavimo statistikos, tačiau, sprendžiant iš klientų nuomonių ir poreikių, matyti, kad per pastaruosius dvejus metus noras įsigyti sodybą ar sodą yra netgi padidėjęs. "Siečiau šį šiokį tokį pakylėjimą su tuo, kad žmonės po krizės tikriausiai susitaupė pinigų, kuriuos dabar jau gali išleisti", – komentavo A.Šapoka.

Prieš keliolika metų sodybų kainos kilo ne procentais, o kartais, ir tai buvo laikoma gera investicija. Dabar didesnis noras įsigyti sodą ar sodybą nereiškia, kad tai laikoma gerai atsipirksiančiu dalyku. A.Šapokos teigimu, šiuo metu yra tikrai geresnių investavimo alternatyvų. "Jeigu kalbėtume apie investicines grąžas, turto likvidumą, geriau svarstyti apie nedidelio ploto butus miestuose. Ir žmonės tai daro. Taigi dabar sodybos perkamos ne investiciniais tikslais, o sau", – teigė pašnekovas.

Labiausiai mėgsta prie ežerų

Pernai vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam turistui apskrityse svyravo nuo 9,32 iki 15,98 euro. Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje vidutiniškai mokėjo 11,73 euro, užsienietis – 18,23 euro.

Dažniausiai poilsiautojai rinkosi prie ežerų įsikūrusias sodybas. Populiariausi mėnesiai poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis.

Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (27,6 proc.), Alytaus (15,5 proc.), Kauno (14,8 proc.) ir Utenos (14,8 proc.) apskritys.

2014 m. apgyvendinimo paslaugas siūlė 662 kaimo turizmo sodybos, arba 42 sodybomis (6,8 proc.) daugiau nei 2013 m. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Zarasų, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Klaipėdos rajonų savivaldybėse.