- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviškos daržovės sėkmingai konkuruoja su įvežtinėmis ir tampa nepralenkiamos savo populiarumu tarp pirkėjų. Prekybininkai skaičiuoja, kad lietuviškų daržovių paklausa per pastaruosius metus išaugo daugiau nei dvigubai.
Artėjant birželiui, kuomet parduotuvių asortimentą papildys šviežios lietuviškos bulvės, kopūstai, burokėliai ir kitos daržovės, prekybos tinklas „Maxima“ nusprendė išsiaiškinti, kurių vietinių daržovių populiarumas išaugo labiausiai.
„Savo pirkėjams ištisus metus siūlydami didžiausią lietuviškų daržovių asortimentą, pastebime, kad jų populiarumas sparčiai auga. Tiek apklausos, tiek pirkėjų įpročiai rodo, kad žmonės vis labiau vertina šviežias ir Lietuvoje užaugintas gėrybes, kurių gali įsigyti už palankią kainą. Vien per šiuos metus lietuviškų daržovių jau pardavėme 12 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu – tai yra daugiau nei pusę viso praėjusiais metais parduoto kiekio. Tuo tarpu 2017 metais parduotas net 130 proc. didesnis lietuviškų daržovių kiekis nei 2016 metais“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Anot jos, per pastaruosius metus lietuviškų daržovių asortimente gerokai ūgtelėjo raudongūžių ir baltagūžių kopūstų, fasuotų ekologiškų bulvių, ekologiškų morkų paklausa. Tačiau tarp pirkėjų paklausiausiomis toliau išlieka lietuviškos bulvės, ilgavaisiai agurkai, burokėliai, salotos vazonėlyje bei rauginti kopūstai.
Su lietuviškomis daržovėmis labiausiai konkuruoja atvežamos iš kaimyninės Lenkijos.
Pastebima, kad Lietuvos pirkėjai linkę įsigyti didesnį vietinės produkcijos kiekį, tad natūralu, kad jai skiria ir daugiau lėšų. Paskaičiuota, kad praėjusiais metais vienas pirkėjas lietuviškoms daržovėms vidutiniškai išleido apie 18 eurų – tai yra dešimtadaliu daugiau, nei daržovėms, užaugintoms kitose šalyse.
V. Drulienė priduria, kad nuo viso parduodamo kiekio lietuviškos kilmės daržovės šiuo metu sudaro daugiau nei 40 proc. Tad dėl augančios vietinės produkcijos paklausos, asortimentas nuolatos plečiamas.
„Su lietuviškomis daržovėmis labiausiai konkuruoja atvežamos iš kaimyninės Lenkijos. Tačiau bent jau šių metų pardavimai rodo, kad pastarųjų nuperkama kone dvigubai mažiau nei lietuviškų. Po jų pagal populiarumą rikiuojasi ispaniškos ir itališkos kilmės daržovės“, – vardina komercijos vadovė.
V. Drulienė priduria, kad bendradarbiaudama su tiekėjais nuolat plečia vietinių daržovių asortimentą, pavyzdžiui, pirkėjams siūlo vis daugiau Lietuvoje užaugintų pomidorų bei agurkų rūšių. Birželį lietuviško prekybos tinklo asortimentą papildo daiginti kviečiai ir rugiai, ekologiški svogūnų laiškai, pievagrybiai, šviežiai rauginti agurkai bei ekologiškos salotos.
Iš viso parduotuvės asortimente galima rasti per 150 rūšių lietuviškų daržovių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...