- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar valstybės turi ginti rinkas nuo svetimų pigesnių prekių, o gal turėtų skatinti savo gamintojus? Žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui", – mano buvusi finansų ministrė, parlamentarė Ingrida Šimonytė.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde praėjusį mėnesį griežtai įspėjo vyriausybes nekenkti pasaulio ekonomikos augimui įgyvendinant protekcionistinę prekybos politiką. Įspėjimas skirtas konfliktą dėl prekybos su Kinija sukėlusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Tačiau taisyklės tiek didžiosioms valstybėms, tiek mažosioms greičiausiai ateityje bus vienodos – globaliame pasaulyje protekcionizmo bus reikalaujama atsisakyti visose valstybėse. Koks tas tada pasaulis taps?
"Ilgą laiką vyravęs konsensusas yra toks, kad kuo liberalesnė prekyba, tuo geriau globaliai gerovei, iš esmės be jokių papildomų sąlygų, – mano I.Šimonytė. – Šis požiūris neatėjo be nuostolių, pvz., iškėlęs gamybą į šalį, kuriai dar nerūpi tokie klausimai, kaip kokia nors tarša, gal ir gali gaminti pigiau, tačiau kartu kursi kaštus visuomenei, už kuriuos nemokėsi. Tačiau globalios gerovės paveikslas yra iš paukščio skrydžio – žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui, be to, svarbu ir kaip ta gerovė pasiskirsto, net jeigu vidutiniškai visi tarsi ir gyvena geriau. Tad, jeigu tavo mieste užsidaro ilgai veikęs fabrikas, nes savininkai nutarė iškelti gamybą į pigesnių sąnaudų šalį, vargu ar tave asmeniškai labai guos tas faktas, kad milijonai pasaulio vartotojų tavo fabriko gaminamą produktą galės įsigyti pigiau.
Akivaizdu, kad labiausiai šiuos kontroversiškus klausimus vėl paskatino pastaroji krizė. Protekcionizmas ėmė grįžti į madą. Tačiau, kaip ir kiekvienas greitas ir paprastas atsakymas, šis veikiausiai yra klaidingas. Atrodo labai patrauklu ginti savo gamintoją kokiais nors aukštais muitais, tačiau nors tai reikš naudą gamintojui, jo darbuotojams ir su jais susijusiems asmenims, kartu tai gali reikšti žalą vartotojams, kurių bendruomenė yra daug didesnė, bet neatstovaujama jokios profesinės sąjungos, verslo organizacijos ar kitų lobistų. Muitų grąžinimas šiais laikas atrodo kaip ėjimas prieš ilgametį procesą, bet faktas ir tas, kad net ir globalaus liberalizavimo sąlygomis noras ginti savo gamintojus, pvz., per pinigų politiką niekur nedingo. Tad nėra čia labai paprastų atsakymų ir geriausių rezultatų, kaip ir kovos su mokesčių vengimu atvejais, duotų koordinuota šalių veikla, o ne bandymas spontaniškai pagerinti savo padėtį kitų šalių sąskaita.
Protekcionizmo žalai iliustruoti pagal analogiją galima būtų pasitelkti kokius nors viešuosius pirkimus: antai kokia nors savivaldybės organizacija paskelbė pirkimą ir surašė pirkimo sąlygas taip, kad pirkimą laimėtų tarybos nario valdoma vietinė įmonė. Vietos žmonės gavo darbo, kas nors buvo pastatyta vietos žmonių labui, bet labai gali būti, kad sumokėję už tai mokesčių mokėtojai gavo netinkamą kokybę arba per aukštą kainą."
– Mes didžiuojamės savo maisto produktais, tekstilės gaminiais, mėgstame šūkį "Rinkis prekę lietuvišką". Jei viską paliksime reguliuoti rinkai, neatsitiks taip, kad grynai nacionaliniai gaminiai išnyks? Ar turėtų būti kokie nors saugikliai?
– Esame bandę gaminti ir lietuvišką traktorių, ir dar daug dalykų, kuriuos norėjome laikyti lietuviškais, deja, jų niekas nenorėjo pirkti. Iššvaistėme kalnus pinigų. Rinkoje dėl išteklių pasiskirstymo, visų pirma, balsuoja vartotojas savo euru ar kitu pinigu. Žinoma, lemia ir tam tikros tradicijos buvimas, kai gamyba šalyje turi ilgametes tradicijas, kai kuriems produktams – įsitikinimas, kad vietoje gaminamos prekės šviežesnės ir geresnės kokybės (tai paprastai tinka maistui), tad šie įpročiai vargu ar lengvai nunyksta. Sunkiau turbūt vartotoją prijunkyti prie naujai atsiradusio gaminio. Lietuvai, kuri yra maža ekonomika, be atvirumo nepavyktų gyventi taip, kaip gyvename: niekada nesuvartotume visko, ką pasigaminame, ir niekada nesugebėtume pasigaminti visko, ką norime vartoti.
– Jau ir dabar nebėra reikalavimų ant prekių nurodyti jų kilmės šalies, pakanka žymėjimo, kad pagaminta (supakuota) ES. Nėra reikalavimo, kad prekės ženklas, kuriame yra nurodytas vietovės pavadinimas, būtų susietas su ta vietove. Tarkime, koks 70 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad "Obelių aliejus" yra iš Obelių, nors jis atvežamas iš Estijos. Ar tai nėra vartotojų apgaudinėjimas?
Kijevo kotletas irgi nėra iš Kijevo, o koks nors karališkas dalykas irgi vargiai pagamintas kokio karaliaus dvare.
– Čia toks subtilus klausimas: ar svarbu, kad būtų prekiaujama saugiais ir kokybiškais produktais, už ką atsakomybę prisiima kompetentingos institucijos, ar turi būti kuo daugiau informacijos prirašyta apie produkto kilmę ir kitus dalykus, kad vartotojas turėtų daugiau galimybių rinktis. Kijevo kotletas irgi nėra iš Kijevo, o koks nors karališkas dalykas irgi vargiai pagamintas kokio karaliaus dvare. Nežinau, ar vartotojai išties labai linkę studijuoti etiketes, o kuo labiau perkrauname jas informacija, tuo turbūt menkesnės paskatos skaityti tas mažas raideles. Klaidinimo neturėtų būti, bet dauguma veikiausiai ekonomizuoja kainos ir asmeninių patirčių (skanu, neskanu, patiko, nepatiko) santykiu remdamiesi, nei giliai studijuoja, kiek pavadinimas atitinka kilmę ar kitas aplinkybes.
– Jei mes laikysimės ES principo dėl laisvo prekių, paslaugų ir darbo judėjimo, o, tarkime, lenkai, čekai, vengrai, nesilaikys, būsime sąžiningi prieš Europą, tačiau savo rinką užleisime kitiems. Neturėtume pasekti tų nesilaikančiųjų pavyzdžiu? Jų politika naudinga savoms valstybėms: pvz., pas juos ir nedarbo lygis (štai Čekijoje – 2,2 proc., pas mus – 7,5 proc.) gerokai mažesnis nei senosiose Bendrijos šalyse arba pas mus.
– Na, lenkai plačiai naudojasi laisvu judėjimu – juk emigravusių į kitas ES šalis lenkų yra tikrai nemažai, paslaugų teikėjų kitose šalyse – taip pat, kaip ir lenkiškų obuolių Lietuvoje dėl pigesnės jų savikainos. Su Lenkija buvo mėgiama lygintis ir krizės metu, kai jai vienintelei pavyko išvengti ekonomikos susitraukimo. Tačiau paaiškinimų tam yra daug daugiau nei vienas.
Nėra tokios taisyklės, kad nesilaikyk ES principų ir gyvensi kaip ponas. Anava Graikija ir ne kažin kiek laikėsi, jos prekybiniai ryšiai su likusia ES apskritai ne itin intensyvūs, bet didelių problemų išvengti nepavyko. Didelių, uždarų ekonomikų su suverenia pinigų sistema (tokia yra Lenkija) dinamika yra kitokia nei mažų ir atvirų ekonomikų, kaip Baltijos šalys, kurioms tenka rasti savo nišas. Tarkime, galime sakyti, kad neįsileisime čia kitų šalių paslaugų, bet ar mūsų vežėjai, kurie turi stiprias pozicijas visoje ES eksportuodami paslaugas, būtų laimingi, jeigu jiems liktų tik vežiot prekes iš Marijampolės į Biržus?
– Ar laisvojoje rinkoje vis dėlto neturėtų būti atsižvelgiama, kieno sąskaita pagaminamos pačios pigiausios prekės. Pvz., Kinijoje, Indijoje reikalavimai ekologijai apskritai nekeliami. Naujausiais tyrimų duomenimis, iš 20 labiausiai užterštų pasaulio miestų net… keturiolika jų yra Indijoje.
– Tai vienas iš ilgą laiką vyravusio požiūrio šalutinių efektų. Jeigu manoma, kad ekologija yra globali problema, išties nelogiška nekreipti dėmesio į pigią, bet taršią gamybą, kaip ir galimą žmonių išnaudojimą, jeigu plačiu mastu sutariama, kad toks elgesys netinkamas. Tačiau reikia labai aiškiai suprasti, kad požiūrio kaita taip pat reikš ir tai, kad daugeliu prekių mėgautis taip pigiai, kaip iki šiol, tiesiog nepavyktų. Nesakau, kad tai yra blogai, tačiau neabejotinai daliai vartotojų, ypač tų, kurių nejaudina tirpstantys ledynai, užterštos upės ar išnaudojami Afrikos vaikai, tai neteiktų didelio džiaugsmo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...